Būtent tokį patarimą prezidentui G.Nausėdai, matyt, vertėtų duoti po dar vieno triukšmo, kilusio dėl jo viešų papokštavimų.
Norėdamas pabrėžti, kad Vokietijos kariuomenė yra rimta organizacija, prezidentas skėlė, jog ji nėra mergina, kurią galima pasikviesti prie ežero, – suprask, tuo pačiu tikslu kaip ir į krūmus.
Taip G.Nausėda pakomentavo Lietuvoje sukunkuliavusias diskusijas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.
Kai kurie ekspertai, žmogaus teisių gynėjai ir politikai kategoriškai pasmerkė prezidento žodžius kaip seksizmo išraišką.
Panašiai reagavo ir Vokietijos žiniasklaida.
Net neskubant pritarti tokiems griežtiems vertinimams galima prisiminti, kad savo pažiūrų konservatyvumu ir tradiciškumu ne kartą gyręsis prezidentas tokius juokelius laido nebe pirmą kartą.
Baltijos valstybių vadovų ir JAV viceprezidentės liberaliosios demokratės K.Harris susitikime G.Nausėda iššovė, kad Amerika turėtų kuo greičiau atsiųsti į Lietuvą kuo daugiau savo kareivių, nes vietinės merginos labai gražios, o ir joms reikia jaunų užsieniečių.
Kad aukščiausias šalies pareigūnas, atrodo, tradiciškai blogąja prasme supranta vyrų ir moterų santykius ar juokus apie tai – tik viena reikalo pusė.
Kita – jis apskritai, panašu, turi pernelyg gerą nuomonę apie savo iškalbą ir mėgina iššokti iš savo batų, kai jam geriau būtų juose likti.
Todėl antakius daugeliui kelia net tokie G.Nausėdos juokeliai, kurie patys savaime gal ir būtų visai vykę, – apie „nabašnyko šlakstymą žalia arbata“, su „vandeniu iš vonelės išpilamą kūdikį“ ar premjerės negalėjimą vykti į Briuselį, nes ji lagamine neturi net dantų šepetėlio.
Šiaip ar kitaip, tai dažniausiai baigiasi dar vienu konfūzu.
Bet šįkart pagrindiniai G.Nausėdos kritikai konservatoriai negalėjo visiškai atsipalaidavę juoktis iš šio jo pasakymo ir paties prezidento.
Mat ginčai dėl to, ar Vokietijos kariuomenė yra mergina, ar rimta moteris, sukėlė tikrą gaisrą valdančiosios partijos rūme.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas staiga supliekė saviškį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, kad jis esą viešai sutinka su tuo, jog Lietuvai užtenka, kad Vokietijos pajėgos galėtų per 10 dienų reaguoti į Rusijos agresijos pavojų.
Tuo metu esminis mūsų tikslas – kad kuo greičiau Vokietijos brigada čia būtų nuolat.
Į krašto apsaugos ministro kritiką įsitraukė ir pats partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Negana to, neoficialiai kalbama, kad prie kritikų prisidėjo ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Padėtis įkaito taip, kad L.Kasčiūnas su A.Anušausku viešai apsižodžiavo kaltindami vienas kitą visišku reikalų neišmanymu.
Lyg to būtų maža, opozicija ministrą apkaltino tuo, jog savo žmonai esą išdavė valstybės paslaptį, kad Rusija puls Ukrainą, – tai pati moteris prisipažino per televiziją.
Į mūšį įsitraukė ir dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis – jis stojo ministro pusėn, o už kritikų (vadinasi, ir savo anūko) nugarų įžvelgė sąmokslą nuversti esą puikiai dirbantį ministrą.
Visa tai atrodo itin tragikomiškai. Juk krašto apsauga – „genetinė“ konservatorių tema, o A.Anušauskas šiuo metu – vienas populiariausių šalies politikų.
Bet kokiu atveju akivaizdu, kad tai ne atsitiktinis konservatorių susidūrimas, o tiesiog pretekstas išlieti susikaupusią įtampą ir emocijas.
Kai kurie dešinieji neoficialiai teigia, jog L.Kasčiūnas, turėjęs ambicijų pats tapti ministru, seniai griežia dantį ant A.Anušausko kaltindamas jį tuo, kad šis tik džiaugiasi reitingais, o ne dirba.
O partijos elitui esą nepatinka aukšti ministro reitingai, nes kuriama potenciali konkurencija partijos vadovybei.
Šią savaitę iki raudonumo kaito ir konservatorių viršūnių santykiai su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku M.Majausku. Juos įkaitino kitų metų biudžeto svarstymas parlamente.
Dėl didesnių mokesčių lengvatų restoranams Mykolas Majauskas, G.Landsbergis ir I.Šimonytė susikibo išties ne juokais.
Bendražygių teigimu, M.Majauskas ėmė grasinti pasitraukti, jeigu jau yra stumiamas iš posto, o G.Landsbergis jo klausinėjo, ar jis supranta, kad yra partijoje.
Partijos vadovybė net ėmė siųsti signalus M.Majauskui, kad jis gali būti išstumtas iš komiteto pirmininko posto taip pat, kaip buvo atsitikę Užsienio reikalų komitetui vadovavusiam Ž.Pavilioniui. Esą kai kurie frakcijos nariai jau agituojami mesti iššūkį BFK pirmininkui.
Tuo metu partijos prezidiumas įpareigojo visus konservatorius per balsavimus dėl biudžeto balsuoti tik taip, kaip nori Vyriausybė.
Tai – akivaizdus signalas M.Majauskui. Vieni dešinieji primena, kad M.Majauskas ir G.Landsbergis nesutaria dar nuo tų laikų, kai varžėsi dėl partijos pirmininko posto, kiti teigia, jog BFK vadovas keršija I.Šimonytei dėl to, kad ši užkirto jam kelią į Europos audito rūmus.
Bet net tuo nesibaigė šios savaitės intrigos. Politikos užkulisiuose ėmė sklisti kalbos, kad I.Šimonytė po biudžeto patvirtinimo, galutinai nuvarginta visų šių burbulų, gali trenkti premjero kabineto durimis.
Nors kol kas tai menkai tikėtina, vis dėlto tai – dar vienas požymis, kokia įtampa ir sumaištis tvyro valdančiųjų gretose kritišku jiems patiems ir valstybei metu.
Tad prezidento iškalbos perlai, palyginti su valdančiųjų rietenomis, atrodo vieni niekai.
