Šią savaitę netikėtai kilo rimtos politinės audros dėl ministro A.Anušausko pareiškimų apie būsimą Vokietijos karių brigadą Lietuvoje.
Mūsų šalies politikai buvo įsitikinę, kad pagal su Vokietija pasiektą susitarimą šios šalies brigados dydžio karių vienetas mūsų šalyje krizės atveju privalo atsirasti nedelsiant.
Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht netikėtai užsiminė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų, o A.Anušauskas jai pritariamai linksėjo.
Maža to, vėliau ministras ir pats, remdamasis Ukrainos pavyzdžiu, viešai svarstė, esą tiek dienų pakaktų sutelkti sąjungininkų pajėgas prie Lietuvos sienų.
Tokia A.Anušausko pozicija nustebino ne tik Seimo opoziciją, bet ir pačius konservatorius. Pastarieji nutarė skubiai iškviesti ministrą ant kilimo.
Kai kurie jų griežia dantimis, kad su žmona pozuodamas mados žurnalams ministras neturi laiko rūpintis krašto saugumu.
Tuo metu tarp opozicijos atstovų pasigirdo kalbų, kad konservatoriai esą taip sprendžia ir savo vidines problemas – populiarusis ministras neva tampa rakštimi skirtingiems dėl įtakos kovojantiems partijos sparnams.
Kviečia pasiaiškinti
Didžiausias bangas dėl ministro užimtos pozicijos ėmė kelti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Į krašto apsaugos ministro postą pretendavęs L.Kasčiūnas neslepia, kad jį nustebino A.Anušausko laikysena. Dėl to pasiaiškinti ministras kitą savaitę kviečiamas į Seimo komitetą.
Anot L.Kasčiūno, bus mėginama sukoordinuoti parlamento ir Krašto apsaugos ministerijos pozicijas dėl NATO viršūnių susitikime Madride vasarą pasiektų susitarimų. Esą buvo susitarta, kad Vokietija savo karius fiziškai dislokuos Lietuvoje, o ne laikys nuolatinėje parengtyje už jos ribų.
NSGK vadovo teigimu, mūsų šalies interesas yra turėti vokiečių brigadą Lietuvoje, kai tik mes tam būsime pasirengę: „Negalime siųsti skirtingų signalų.“
Be to, šaltinių teigimu, kilęs ginčas bus svarstomas ir partijoje.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasiūlė Lietuvos poziciją dar kartą aptarti NSGK bei Užsienio reikalų komiteto nariams konservatoriams.
Lūkesčiai buvo skirtingi
Lietuvos valdžia anksčiau vylėsi, kad vokiečių brigada mūsų šalyje bus dislokuota nuolat. Tai pirmadienį pakartojo ir G.Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad su Lietuvoje viešėjusiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu esą buvo sutarta dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti skubiai, jeigu to prireiktų.
Tiesa, vokiečiai niekada nėra žadėję, kad brigada atsiras iš karto. Apie tai ne kartą viešai kalbėjo ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Antai liepą iš Vokietijos grįžęs generolas leitenantas labai aiškiai įvardijo, kad Lietuvai priskirta brigada būtų dislokuota tik esant poreikiui.
Anot V.Rupšio, šios brigados štabas bus dislokuotas Lietuvoje parengus tam tinkamas patalpas. Visą brigadai įkurdinti reikiamą infrastruktūrą Lietuva planavo įrengti iki 2027 metų ir tam numatė skirti pusę milijardo eurų.
Įžvelgia nuolaidžiavimą
Tad kodėl Lietuvos saugumo strategai susikibo tik dabar ir dar taip nuožmiai, kad opozicija jau prabilo apie dar vieną galimą interpeliaciją?
Gerai informuotų šaltinių teigimu, Vyriausybė parengė finansavimo planus, pagal kuriuos vokiečių brigada Lietuvoje galėtų būti dislokuota jau 2026 metais. Tam vien kitų metų biudžeto projekte numatyta 141 mln. eurų suma.
„Savo planus Lietuva pateikė sąjungininkams, bet nesulaukė nei jų pritarimo, nei atsakymo.
Problema ta, kad Lietuva siekia, jog brigada būtų Lietuvoje, o A.Anušauskas nustojo ginti šį interesą. Jis vokiečiams pasakė, kad viskas mums tinka, ir nereikalauja konkrečios datos. Bet ministras turi dirbti savo darbą, gauti tą datą ir ją paskelbti“, – įsiplieskusio konflikto esmę atskleidė gerai informuotas įtakingas konservatorius.
Politikas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad A.Anušausko nuolaidžiavimas užkerta kelią spausti vokiečius, nes G.Landsbergis iš kolegų Berlyne esą išgirsta apie kitokią krašto apsaugos ministro poziciją: „Kaip gali ko nors iš vokiečių reikalauti, kai mūsų ministras aiškina, kad viskas ir taip gerai.“
Panašu, jog konservatorius erzina ir tai, kad A.Anušauskas pernelyg pasiduoda kariuomenės vado V.Rupšio įtakai.
Pastarasis esą stabdo procesą, kol nėra visos infrastruktūros brigadai priimti. Kita vertus, kariuomenės vadą spaudžia vokiečiai, kurie nesutinka gyventi palapinėse.
Jau kovoja dėl posto?
Konservatorių vadovybė suskubo neigti pasklidusias kalbas, kad dabar iškilusius nesutarimus gali lemti būsima kova dėl partijos pirmininko posto, į kurį G.Landsbergis daugiau žada nepretenduoti.
Bet opozicija mano, kad A.Anušauskas gali būti neparankus nei G.Landsbergio rėmėjams, kurie šį postą jau matuoja socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei, nei vadinamųjų krikščionių demokratų sparnui.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad konservatoriams nebūdingai iškilęs ministras gali būti rakštis ne tik partijai. Bet, pasak opozicijos atstovo, A.Anušauską bėdos ištiko ne tik dėl jo aukštų reitingų.
„Gali būti, kad krašto apsaugos ministro galva netikėtai išniro tarp kitų turėjusių iškilti galvų. Labai panašu, kad jis turi ambicijų, kurios kai kam gali nepatikti. Visi matome, kaip aktyviai ministras reklamuojasi aukštuomenės kronikose, mados žurnaluose. Kita priežastis – trūkusi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko kantrybė“, – dvi kilusių nesutarimų priežastis įžvelgė šiam komitetui priklausantis ekspremjeras.
S.Skvernelis teigė, kad L.Kasčiūnas jau kurį laiką dirba už A.Anušauską, nes daugelis iniciatyvų atsiranda būtent komitete: „Manau, L.Kasčiūnas galėtų būti geras krašto apsaugos ministras.“
Darė kitaip nei kalbėjo
Panašiai kalbėjo ir NSGK priklausantis Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis – esą A.Anušauskas nutolo nuo jam keltų strateginių tikslų.
Pasak A.Mazuronio, iš ministro išgirstos kalbos apie dešimties dienų terminą buvo staigmena komiteto nariams: „Mums apie tai nei A.Anušauskas, nei jo vadovaujamos ministerijos atstovai niekada nekalbėjo nei slaptuose, nei pusiau slaptuose pasitarimuose. Visą laiką kalbėta tik apie fizinį brigados buvimą ir vos ne nuo rytojaus.“
Anot Seimo vicepirmininko pareigas einančio politiko, kai opozicija keldavo klausimus dėl infrastruktūros, iš Krašto apsaugos ministerijos visą laiką esą buvo girdėti raminimai, kad viskas gerai, viskas sprendžiama ir kontroliuojama.
„Mes ir vokiečiai visą laiką kalbėjome šiek tiek skirtingai, bet Lietuva akcentavo, kad mums reikia nuolatinio brigados buvimo. Tokia užduotis buvo labai aiškiai suformuluota ir ministerijai.
Staiga sužinome, kad A.Anušauskas nuo šių tikslų jau atsitraukęs. O blogiausia, kad apie tai sužinome iš Vokietijos gynybos ministrės“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ parlamentaras neatmetė, kad galbūt patys konservatoriai siekia nugesinti ant populiarumo bangos užšokusį ministrą: „A.Anušauskas dažniau rodosi ne ministrų tarybose, o mados žurnaluose ir tai gali kelti vis didesnį nepasitenkinimą ir partijoje.
Būtų gerai, kad aukšti ministro reitingai padėtų siekti ministerijos užsibrėžtų aukštų tikslų, bet, deja, nepadarytus darbus bandoma pateikti lyg jau padarytus.“
Kalbėti reikia aiškiau?
Tuo metu A.Anušauskas paragino klausimo dėl vokiečių brigados nemėginti paversti politine bokso kriauše.
„Vokiečių brigada bus čia, kaip jau yra nuolatinės parengties esančios Vokietijos vadovaujamos priešakinės NATO pajėgos. Ir tai labai aiškus signalas, kad jokių įsipareigojimų Vokietija nekeičia. Mums iš savo pusės reikia dar daugiau dirbti stengiantis, kad susitarimai būtų įgyvendinti. Vidaus politinių kovų įkaitu negali tapti Lietuvos saugumo interesai“, – feisbuke rašė krašto apsaugos ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS sakė, kad krašto apsaugos ministras turėtų aiškiau kalbėti apie tai, jog Lietuva siekia nuolatinio Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo, nes dviprasmiški signalai yra negerai.
G.Nausėda, be kita ko, pareiškė, kad „Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“. Tokį posakį Seimo valdančiosios politikės įvertino kaip diskriminuojantį moteris.
