„Rusija branduolinė valstybė, NATO šalys ir NATO kaip organizacija (grasinimus – ELTA) vertina rimtai, tačiau, be abejo, žiūri visada į grėsmės lygį. Dabar gi nesimato be viešų pareiškimų, kad būtų pasirengimas panaudoti kokio nors lygio branduolinį ginklą. Bet signalai iš NATO valstybių, iš NATO Rusijai yra nusiųsti pakankamai aiškūs – kad atsakomybė bus neišvengiama“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė A. Anušauskas.
„Ir aš manau, kad Rusija tą supranta. Aš savo laiku esu minėjęs, kad pralaiminti karą valstybė tokios ginkluotės apskritai negali naudoti, nes ji sukuria jai žymiai daugiau problemų, negu jų ji turėjo iki tol“, – pridūrė jis.
Ministras teigia, kad yra realių praktinių priemonių, kurios leistų didinti NATO šalių saugumą branduolinio ginklo panaudojimo grėsmės akivaizdoje, tai – oro gynybos stiprinimas.
„Žinoma, yra realių priemonių ir vienos iš tų priemonių, tai yra NATO šalių stiprinimas: ir oro gynybos, ir gynybos nuo balistinių raketų. Tiesą sakant, tie sprendimai daromi, mes į juos taip pat jungiamės. Ir šiaip jau NATO šalių vieningumas lyginant su situacija galbūt prieš kelis metus išties yra įspūdingas. Šiuo atveju priimti sprendimai turės ne vienerių metų poveikį, o tikrai labai ilgalaikį“, – akcentavo jis.
JAV prezidentas Joe Bidenas pastarąjį ketvirtadienį pareiškė, kad pasauliui gresia didžiausias pavojus nuo 1962 metų Kubos raketų krizės, kai Rusija kariauja Ukrainoje.
NATO kitą savaitę pradės kasmetines branduolinio atgrasymo pratybas. Jau seniai suplanuotos pratybos „Steadfast Noon“ („Tvirtas vidudienis“) yra įprasti mokymai, kuriais siekiama užtikrinti saugų ir veiksmingą atgrasymą, antradienį spaudos konferencijoje Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. NATO branduolinių pajėgumų esmė visad yra išsaugoti taiką ir užkirsti kelią agresijai, pridūrė jis.
