Kaip trečiadienį pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS), tyrime vertinta, kaip valstybės įgyvendina EBPO Kovos su kyšininkavimu konvenciją, Lietuvai jame už pradėtus tyrimus Lietuvai skirtas vienas balas.
TILS Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė sako, kad Lietuva pirmąkart nuo vertinimų 2018-aisiais pradžios atsidūrė tarp mažai arba visai savo įsipareigojimų neįgyvendinančių šalių. Šioje grupėje yra dar 19 valstybių, tarp jų – Lenkija, Rusija, Airija ir Čekija. Šių šalių prekyba kartu sudaro 39,8 proc. pasaulio eksporto.
Anksčiau Lietuva pateko į ribotai įsipareigojimus vykdančių šalių grupę – 2020-aisiais jai skirti trys, 2018-aisiais – du balai.
TILS nurodo, kad 2018 – 2021 metais pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos įmonės, veikiančios kraujo plazmos surinkimo ir disponavimo srityje, galimo pareigūnų papirkimo Latvijoje. Pernai šis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikaltimo požymių.
„Vienas balas yra skirtas už vieną pradėtą tyrimą (...) Tai yra ganėtinai aiški žinutė, kad savo įsipareigojimų nevykdome taip, kaip galėtumėme, kadangi ta grupė šalių yra prasčiausiai vykdanti savo įsipareigojimus“, – LRT radijui trečiadienį sakė I. Kalinauskienė.
Pasak jos, Lietuva įvertinta prasčiausiai iš Baltijos šalių – Estijai skirti šeši balai, tuo metu Latvija išskirta kaip viena iš dviejų valstybių, kurios pakilo iš ribotai į vidutiniškai įgyvendinančių šalių grupę.
„Jei lygiuotumėmės į kaimynus, tikrai galėtumėme atrodyti geriau ir tirti verslo kyšininkavimo svetur atvejus galėtumėme efektyviau. Kiek matome kalbėdami tiek su teisėsaugos atstovais, tiek žiūrėdami į kitų šalių vertinimus, tų atvejų tikrai yra“, – tvirtino TILS laikinoji vadovė.
Pasak TILS Lietuvos skyriaus vadovės, nuo 2018-ųjų Lietuva pradėjo tris tyrimus, bet „nė vienas jų nesibaigė sankcijomis arba tam tikrais rezultatais, kadangi pritrūko įrodymų“. Anot jos, tai rodo, kad Lietuvai būtina stiprinti bendradarbiavimą su kitų šalių teisėsauga aiškinantis korupcinius nusikaltimus.
Ji taip pat pabrėžė, kad tyrimo rezultatai yra „aiškus signalas“, jog tiek teisėsaugos, tiek verslo atstovai turi skirti didesnį dėmesį su korupcija susijusių rizikų įmonių veikloje valdymui bei verslo skaidrumo stiprinimui.
I. Kalinauskienė pažymi, kad Lietuva nuo šio rugpjūčio turi galutinių naudos gavėjų registras, t.y. kas yra tikrieji įmonių savininkai, tačiau jis nėra pateikiamas atvirų duomenų formatu, kaip tai padarė estai ir latviai.
„Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl tokio registro negalėtumėme turėti Lietuvoje ir labai tikiuosi, kad tą klaidą artimiausiu metu ištaisysime ir pasivysime savo kaimynus“, – kalbėjo ji.
Geriausiai už teisėsaugos tyrimus ir jų baigtis įvertintos JAV (1360) ir Šveicarija (101). Kartu šių šalių prekyba sudaro 11,8 proc. pasaulio eksporto.
Per pastaruosius dvejus metus valstybių, aktyviai įgyvendinančių Konvenciją, sumažėjo perpus – tokių 2020 metais buvo keturios (JAV, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Izraelis), jos tuo metu sudarė 16,5 proc. eksporto.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, Lietuvai TILS rekomenduoja užtikrinti geresnį tarptautinį bendradarbiavimą tiriant su korupcija susijusias bylas, skelbti informaciją apie tokio tipo ikiteisminius tyrimus ir bylas, atverti galutinių naudos gavėjų registrą atvirų duomenų formatu.
Taip pat rekomenduojama geriau informuoti viešojo bei privataus sektoriaus atstovus apie galimas rizikas, geriau įgyvendinti pranešėjų apsaugos įstatymą, stiprinti pinigų plovimo prevenciją.
Tirti verslo kyšininkavimą tarptautinėje prekyboje Lietuva įsipareigojo 2017 metais, kai pasirašė EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Iš viso šią Konvenciją yra pasirašiusios visos 38 prie EBPO prisijungusios šalys ir 6, nepriklausančios EBPO.
