Vaizdingi pareiškimai
Reaguodamas į krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko žodžius dėl Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidentas G.Nausėda interviu metu paragino ministrą vengti dviprasmiškų signalų ir aiškiau kalbėti apie tai, kad Lietuva siekia nuolatinio vokiečių karių buvimo šalyje.
„Mūsų interesas yra turėti Vokietijos brigadą čia. Ir mes turime padaryti viską, kad šis procesas neišsitęstų per begalę metų. Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi. Tai yra rimta kariuomenė, kuriai reikia pasiūlyti vedybų sutartį ir toje vedybų sutartyje turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos įsipareigojimai, ką mes padarysime, nes kitaip Vokietijos kariuomenė savo įsipareigojimų mums taip pat negalės vykdyti“, – trečiadienį publikuotame interviu naujienų agentūrai BNS kalbėjo G.Nausėda.
Neatskiria vaidmenų
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigė, kad prezidentas G.Nausėda ir toliau „neišlipa“ iš komentatoriaus vaidmens, visgi, kai girdimos iš prezidento lūpų, tokių frazių pasekmės jau yra skaudžios.
„Turime situaciją, kai prezidentas bando pasitelkti sparnuotas frazes, tačiau jo frazės, deja, ne į dangų pakelia, bet tėškia ant žemės.
Jau nuo „berniuko laikų“ – pirmojo suklupimo – kalbėjome, kad tam tikro lygmens politikams dera gerai apgalvoti savo komunikaciją, bet Prezidentūros pozicija tokia, kad prezidento komunikacija yra netaisytina, ir tie patys metodai naudojami visą šį laiką“, – portalui lrytas.lt sakė R.Urbonaitė.
„Komentuoti politikų sprendimus, ekonomiką yra viena, komunikuoti kaip prezidentui – visai kas kita, visai kiti reikalavimai. Jis ir toliau yra ekonomikos komentatorius, kuris dar neatėjo į prezidento vaidmenį komunikacine prasme“, – pridūrė ji.
Tiesa, anot politologės, jeigu G.Nausėdos frazė nebuvo improvizacija ar nepasiruošimo klaida, tačiau buvo gerai apgalvota, tuomet situacija dar blogesnė. „Vienas dalykas yra „patiktukai“, kitas – išlaikyti tą lygį, kuris yra pagal rangą“, – pabrėžė R.Urbonaitė.
Politologė spėjo, kad G.Nausėdos komunikacija – ne jo komandos darbo rezultatas.
„Prezidentūros komunikacijos grupės vadovas keičiasi ne pirmą kartą – turbūt jau trečias ar ketvirtas. Komunikacijos grupės vadovai keičiasi, o situacija iš esmės nesikeičia. Kas dar nesikeičia, tai Prezidentūros vadovas. Manau, kad problema – prezidento asmenyje“, – kalbėjo R.Urbonaitė.
Kokios reakcijos sulauktų Vakaruose?
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad prezidento pareiškimas liks vidaus politikos juokeliu.
„Jeigu dabar Briuselyje Europos parlamento pirmininkė Roberta Metsola ar kitų parlamentų pirmininkės paklaustų, ką Lietuvos tarptautiniuose santykiuose reiškia „merginos vežimas prie ežero“ ar „vedybinė sutartis“, būtų sudėtinga paaiškinti.
Tikiuosi, kad tai liks tik vidaus politikos juokeliu. Nevykusiu dėl to, kiek jame stereotipų dėl lyčių. Dėl kurių moterys (ir vyrai) Lietuvoje vis dar patiria daug problemų“, – feisbuke įvertino Seimo pirmininkė.
Turės priešingas pasekmes?
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė pastebėjo paradoksą – prezidentas savo interviu pabrėžia, jog reikėtų vengti dviprasmybių ir komunikuoti labai aiškiai, tačiau, ekspertės teigimu, jo paties pasisakymas apie moteris prie ežero geriausiu atveju skamba kaip užstalės lygio juokelis.
„Prezidento pasisakyme moterys yra sudaiktintos, paverstos objektais, kuriame vyras turi situacijos kontrolę ir elgiasi kaip nusprendžia: vienas vežiesi prie ežero gerai praleisti laiko, su kitomis pasirašinėji vedybų sutartį.
Toks kalbėjimas yra tipiškas seksistiniam kalbėjimui apie moteris, kuriame jos yra vyro įrankis, bet ne veikiantis, savo nuomonę turintis individas“, – portalui lrytas.lt sakė J.Juškaitė.
Ekspertė įsitikinusi, kad tokiais pareiškimais G.Nausėda neprideda motyvacijos Vakarų valstybių piliečiams vykti į Lietuvą ir ją ginti.
„Tokiais pasisakymais formuojame neigiamą Lietuvos įvaizdį ir motyvacijos ginti valstybę, kuri vertybiškai yra tik viena koja su senosiomis demokratijomis, neprideda.
Įsivaizduokite, jei ši citata atsidurtų Vokietijos žiniasklaidoje – tikrai nemaža visuomenės dalis nesuprastų, kodėl vokiečių kariai ir karės turėtų guldyti galvas už valstybės, kurios vadovas laido tokius juokelius, gynimą“, – pabrėžė ji.
Visgi, J.Juškaitė pastebi, kad tokie seksistiniai pasisakymai būdingi ne tik prezidentui, bet ir šios kadencijos Seimo nariams – tiek pozicijoje, tiek opozicijoje.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė priminė, kaip Darbo partijos narys Aidas Gedvilas suabejojo premjerės Ingridos Šimonytės kompetencija vien dėl to, kad ji esą nesukūrė šeimos. Visai neseniai krašto apsaugos ministras A.Anušauskas piktinosi politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus pastabomis ministro žmonai – anot A.Anušausko, M.Laurinavičius neturėjo užsipulti „jaunos moters“.
Tuo metu valstietis Dainius Gaižauskas aiškino, kad premjerė I.Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nori atsisakyti apsaugos laisvu nuo darbo metu tam, kad galėtų „mergaitiškai pasikalbėti“.
„Tad atrodo seniai pribrendo reikalas mūsų valstybei vadovaujantiems asmenims pagaliau pasidomėti lyčių lygybe ir geriau suprasti, kas turima omenyje, kai Vakaruose yra kalbama apie lyčių lygybę ir kodėl ši vertybė laikoma viena pamatinių demokratinėse valstybėse“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Keistų išsireiškimų – ne vienas
Prezidento žodžiai nepraslydo pro akis ir Seimo nariams. Konservatorius Mindaugas Lingė pastebėjo, kad seksistiniai palyginimai iš G.Nausėdos lūpų prasprūsta ne pirmą kartą, o tai, anot politiko, garbės nedaro.
„Dar vasario mėnenį lrytas.lt rašė apie Prezidento argumentaciją saugumo konferencijoje Miunchene, kalbant su JAV viceprezidente K. Harris: „G. Nausėda, norėdamas blykstelėti humoru, kreipėsi į viceprezidentę ragindamas pasiųsti į Lietuvą daugiau karių ir dėl to, kad čia yra labai daug gražių moterų. Suprask, jos tikrai patiktų amerikiečių vaikinams“, – priminė M.Lingė.
Savo ruožtu konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad vaizdingi prezidento G.Nausėdos palyginimai siunčia moteris diskriminuojančias žinutes.
Konservatorė pažymėjo, jog tai ne pirmas kartas, kada G. Nausėda pasirenka nekorektiškus, iš sovietinių laikų atėjusius palyginimus.
„Turbūt yra pomėgis rinktis tokius keistesnio pobūdžio palyginimus ir metaforas kur, galbūt, kažkam yra juokinga. Gal būtent tuo tikslu yra renkamasi. Bet tai tikrai nėra nei juokinga, tai nėra ir korektiška.
Man yra įstrigę prezidento pasisakymai apie pusiau nėščias moteris... Tai labai jautru, ypač turint galvoje moteris, bandančias susilaukti vaikelio“,– Eltai sakė konservatorių frakcijos Seime seniūnė.
Jos teigimu, paskutinis diskusijas sukėlęs prezidento pasisakymas, kai Vokietijos kariuomenę jis palygino su merginomis, labai panašus į ankstesnius viešai išsakytus palyginimus.
„Buvo palyginimas apie iš vonios išpiltą kūdikį. Nežinau, ar tai yra gero tono ženklas. Paskutinis pasisakymas atsiduria toje pačioje kategorijoje“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, tokie pasisakymai nors ir yra vaizdingi, bet siunčia netinkamas ir moteris diskriminuojančias žinutes.
„Išskirtinai apeliuojama į moteris, tarsi parodant, kad jos yra mažiau vykusios. Aš tokių juokų potekstę taip perskaitau. Nemanau, kad tai yra korektiški palyginimai ir verti prezidento lūpų“, – sakė politikė.
