Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo karybos ekspertas Darius Antanaitis bei politologas Vytis Jurkonis.
Daugiau desperacijos, negu ryžto
Paklaustas, ką Kremlius norėjo parodyti ir pasakyti, surengęs tokio masto atakas keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant ir sostinę Kijevą, D.Antanaitis svarstė, jog keršto troškimas Rusijai yra pakankamai natūralus dalykas. Tad ir čia esą buvo kerštas už savaitgalį įvykdytą Krymo tilto sprogdinimą.
„Jei padarai nuostolį ar labai stipriai suduodi smūgį priešui, priešas kažkaip reaguoja. Nesvarbu, kad ta ataka masinė ir tiek daug sugriovimų padaryta, bet esmė ta, kad rusai pripažino – Krymo tilto sunaikinimas arba dalinis apgadinimas jiems yra ypatingai stiprus smūgis, ir vien dėl to jie išnaudojo tokį milžinišką kiekį raketų.
Iš vienų šaltinių girdėjau, kad panaudojus beveik 100 vienetų raketų jie sunaikino 5 žmones – tai ypatingai mažas skaičius, tačiau jis sunaikino pakankamai daug infrastruktūros, kuri yra kritinė ir yra būtina artėjant žiemos šalčiams. Vertinimas pakankamai paprastas – smūgis buvo toks stiprus, kad rusai išdrįso panaudoti savo resursus, kurie ir taip yra jau arti nulio“, – aiškino karybos ekspertas.
Politologas V.Jurkonis savo ruožtu pridūrė, kad tokio Rusijos atsako buvo galima tikėtis, tačiau tai siunčia ir tam tikrą žinutę apie patį Kremlių.
„Turbūt dalis Ukrainos pareigūnų ruošėsi kažkokiam atsakui. Mes matėme tokio pobūdžio veiksmus ir anksčiau, kuomet Rusija patirdavo kažkokį smūgį ar netektį, ir jiems reikėdavo kažkaip į tai reaguoti, neva keršijant ar imituojant agresyvesnį veiksmą kaip tam tikrą reakciją, kad šito negalima leisti.
Bet kokiu atveju visa tai tikrai rodo sudėtingą Kremliaus situaciją, ir daugiau rodo desperaciją, negu ryžtą“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Pasak D.Antanaičio, iš viešų šaltinių matoma, kad buvo numuštas pakankamai didelis kiekis į Kijevą skriejančių raketų – o tai reiškia, kad ukrainiečiai pagaliau turi tam tikrą priešraketinį skydą.
„Ko trūksta – galime pasižiūrėti į rezultatus. Didžiausi sugriovimai dabar yra būtent Kijeve, sprendimų priėmimo centre. Be to, Putinas su savo pakaliku Medvedevu kelis kartus buvo pasakęs, kad gali panaudoti branduolinį smūgį. Branduolinis smūgis paprastai irgi yra panaudojamas prieš sprendimų priėmimo centrus – tokius, kaip Kijevas.
Toks raketinis pašaudymas, jei tarp tų aibės raketų būtų viena ar dvi branduolinės raketos, tai visa ta masė galėtų įveikti priešraketinį skydą ir galėtų pažeisti arba sunaikinti sprendimų priėmimo centrą – Kijevą. Tokiu atveju atsakymas paprastas – kuo daugiau priešraketinės gynybos ukrainiečiams“, – pabrėžė karybos ekspertas.
Paklaustas, ar Krymo tilto sprogdinimą galima laikyti asmeniniu įžeidimu V.Putinui, politologas V.Jurkonis svarstė, kad šio incidento versijų yra tikrai ne viena, tačiau nei viena iš jų nėra palanki Rusijos režimui.
„Mes iki galo nežinome, kas tai padarė ir dėl kokių priežasčių – versijų yra tikrai ne viena. Klausantis tiek į vieną, tiek į antrą, tiek į trečią versiją yra gana racionalių ir įtikinančių argumentų, kad tą galėjo padaryti ir kas nors iš vidaus. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra smūgis Kremliui, Kremliaus politikos vertikalei – jei kažkas padarė tai iš vidaus, tai rodo vidinį nestabilumą ir kovą, ir suprantama, kad tai turėtų labai neraminti Rusijos vadovybę.
Jei tai vis dėlto yra kažkas iš Ukrainos pusės, tai rodo, kad jų pajėgumai yra gerokai stipresni nei manyta anksčiau, ir gebėjimas veikti dar toliau nei tik fronto linija yra irgi akivaizdus ir keliantis grėsmę bei susirūpinimą Kremliui.
Kad ir kuri versija būtų, Kremliui tai yra blogos žinios, ir prestižo prasme tai yra smūgis žemiau juostos“, – įsitikinęs politologas.
Įvertino Baltarusijos šansus kare
D.Antanaitis, svarstydamas apie tai, ar tokių smūgių netolimoje ateityje gali būti ir daugiau, ragino nepamiršti pačios karo pradžios, kai Rusija raketomis atakavo beveik visą Ukrainos teritoriją.
„Noriu pasiūlyti grįžti į praeitį ir prisiminti pirmas puolimo prieš Ukrainą dienas, savaites – kokie tada buvo masiniai raketų smūgiai, noriu priminti tą pačią Bučą, Mariupolį, aibę sugriautų gyvenviečių, miestų ir kaimų – ar dabartinė raketų ataka iš tiesų tokia baisi, palyginus su tuo, ką matėme ir ką ukrainiečiai išgyvena?
Manau, tai tiesiog yra karo rutina. Taip bus – tam reikia pasiruošti. Kiekvieną kartą aikčioti dėl to, kad Rusija panaudojo raketas – jie jas jau naudojo, ir naudoja, ir naudos. Tai yra karo rutina“, – aiškino karybos specialistas.
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama ir apie galimą dar aktyvesnį Baltarusijos įsitraukimą į karą. Pasak D.Antanaičio, akivaizdu, kad ukrainiečiams tai sukeltų rimtų problemų, tačiau tai esą nieko gero neatneštų ir pačiai Baltarusijai.
„Įsivaizduokime: vienas frontas yra prie Krymo ir rytinėje Ukrainos dalyje, o kitas frontas atsiveria už tūkstančio kilometrų nuo to fronto, ir kai tu turi vieną obuolį, tu dabar jį turi paskirstyti, ir vieną pusę nešti į vieną frontą – o kitą – tūkstančius kilometrų atgal. Be abejo, tai yra resursų padidėjimas, tų pačių pabėgėlių dar daugiau atsiras, o kalbant apie Baltarusiją – tai nėra kariaujanti valstybė, kovinės patirties ji neturi.
Kitas dalykas, ar baltarusių visuomenė apskritai yra pasiruošusi priimti savo karių kūnus lavonų maišuose – tuo irgi labai abejoju. Trečias dalykas – Baltarusija jau seniai yra Rusijos donorė, iš jos gabenama vis daugiau ir daugiau šaudmenų Rusijos kariuomenei. Manau, Ukrainai tai tikrai nėra gera žinia, bet ir Baltarusijai nėra, nes baltarusiai grįžtų lavonų maišuose“, – teigė D.Antanaitis.
V.Jurkonis priminė, kad pats Baltarusijos režimas kare tiesiogiai jau dalyvauja.
„Leidžia naudotis savo teritorija, raketos kyla iš Baltarusijos teritorijos, tai ji tiesiogiai dalyvauja ir kaip sandėlis, ir kaip ginklų, resursų tiekėjas, leidžia naudotis savo infrastruktūra. Niekaip negalima nuimti atsakomybės nuo Lukašenkos – jie jau dalyvauja šiame kare, ir dalyvauja Kremliaus pusėje – tai yra sąjungininkas numeris vienas“, – aiškino politologas.
