Didesni pokyčiai prasidėjo praėjusiais metais, kai iš M.K.Čiurlionio gatvės pusės ir paties turgaus viduje neliko aptriušusių kioskų. Ties išorine riba jie pakeisti konteineriniais paviljonais, viduje sustatytos stoginės.
Kelininkai atnaujino ir grindinį, todėl žmonėms nebetenka braidyti po balas. Stoties turgaus teritorija apjuosta nauja tvora, įrengtas apšvietimas.
Po tokių pokyčių Stoties turgus jau negąsdino pirmą kartą traukiniu į Kauną atvykstančių žmonių. Mat pirmasis jų įspūdis vos pažvelgus į Kauną niekaip nederėjo su šiuolaikiško miesto įvaizdžiu.
Kauno savivaldybės vadovybė nusprendė žengti dar toliau ir paskelbė viešojo paviljono Stoties turguje projekto konkursą. Būtina jo sąlyga – automobiliams statyti skirta erdvė.
Dvi architektų grupės pateikė savo vizijas, kaip galėtų atrodyti Stoties turgus. Projektuotojų pateikta vaizdinė medžiaga atrodo itin patraukliai. Nėra abejonių, kad toks prekybos kompleksas galėtų tapti tikra miesto puošmena, tačiau nereikėtų gudrauti – tai jau nebus toks turgus, kokį įsivaizduoja dauguma kauniečių.
Nieko nuostabaus – prekybininkai taip pat turi keistis, nes vos prieš kelerius metus Stoties turgus galėjo lygintis su nugriautu „Respublikos“ viešbučiu vaiduokliu Karaliaus Mindaugo prospekte ar tebestūksančiu „Britanikos“ monstru Kęstučio gatvėje.
Štai prekybos miestelio „Urmas“ šeimininkai taip pat smarkiai rizikavo įrengę šiuolaikišką prekyvietę maisto produktais ir nenusivylė – ji tapo kauniečių gerai žinoma ir mėgstama.
Svarbesnis klausimas – ar pribrendo pokyčiams Stoties turgaus kaimynai. Buvusiame kino teatre „Planeta“ ir net jo prieigose įsitvirtinę prekeiviai turbūt visiškai patenkinti esama situacija, niekur nenori išsikraustyti ir brangiau mokėti už atnaujintas patalpas.
Žingsniuojant link Kauno autobusų stoties veikia vadinamoji bazytė, kurioje įsikūrę daugybė nedidelių parduotuvių, pasižyminčių pigių prekių įvairove, o tarp prekystalių lig šiol šmirinėja romų tautybės moterys, siūlančios iš Baltarusijos kontrabanda atgabentų cigarečių.
Visai netoliese riogso keli apleisti gyvenamieji namai bei sandėliukai. Susidaro įspūdis, kad jų savininkai visiškai užmiršo apie turimą turtą.
Kaip tokioje apsuptyje atrodytų naujas spindintis prekybos paviljonas ir kodėl jį turėtų rinktis kauniečiai?
Geriausias sprendimas būtų viso kvartalo atnaujinimas, o turgaus vietoje galėtų iškilti gyvenamieji namai su nedidelėmis parduotuvėmis bei įvairias paslaugas teikiančių verslininkų buveinėmis pirmuosiuose aukštuose.
Tokio dydžio žemės sklypo pačiame miesto centre surasti beveik neįmanoma, o būsto paklausa – garantuota.
Netoliese įsikūrusios „Stumbro“ įmonės šeimininkai taip pat neatmeta galimybės išsikraustyti iš šio rajono, o dalį jos valdų taip pat galima panaudoti būsto statybai. Kauno autobusų stočiai jokių pokyčių nereikia ir nereikės dar daug metų – ją galima vadinti tikra miesto puošmena.
Į miesto centre veikiantį turgų užsukantys žmonės susiduria su gausybe nepatogumų, susijusių su transportu. Dėl vietos trūkumo net mokamose aikštelėse susidaro automobilių spūstys, todėl kenčia vietos gyventojai, kyla sunkumų sunkvežimiais atgabenti prekes.
Prekybininkus galima perkelti į nenaudojamas patalpas Šiaulių gatvėje, nes ten dideliame žemės sklype taip pat daugybę metų stovi nebaigtas statyti pastatas. Kauno savivaldybei niekaip nesiseka jo atsikratyti.
Toks planas turi vieną trūkumą – kaip sugundyti šiame miesto kvartale nekilnojamąjį turtą valdančius savininkus jį perleisti naujiems šeimininkams, kurie senienas tiesiog nugriautų.
Tartis su kiekvienu savininku atskirai – labai nelengvas reikalas, tai nebūtinai baigsis sėkmingai.
Iniciatyvos galėtų imtis Kauno savivaldybė, kuri perimtų turtą visuomenės poreikiams, o tuomet jį perleistų naujų idėjų turinčiam verslui.
Net jeigu taip nenutiks, šis nedidelis Kauno kvartalas tiesiog pasmerktas suklestėti. Galbūt pokyčiai neįvyks labai greitai, tačiau nuostatos, neva stoties rajonas miestuose nėra patrauklus, bus paneigtos.
