„Mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų. Todėl yra labai svarbu, kad mes nuolat darytume pratybas“, – spaudos konferencijoje Rukloje, Jonavos rajone, šeštadienį sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.
Ji kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku Rukloje inauguravo Lietuvai prieš kelis mėnesius priskirtos brigados valdymo elementą ir stebėjo pirmąsias šio vieneto pratybas, kurioms atvyko ir papildomi 250 pėstininkų.
Anot Ch. Lambrecht, be vadovavimo elemento, likusi brigados dalis bus dislokuota Vokietijoje ir atvyks į Lietuvą pratyboms.
„Atskiri padaliniai, o gal ir visa brigada, vyks į Lietuvą, čia ir treniruosis“, – kalbėjo ministrė.
Pasak A. Anušausko, Vokietijos brigada būtų dislokuojama Lietuvoje per dešimt dienų krizės laikotarpiu ir tokios spartos visiškai pakanka.
„Prisiminkime Ukrainos atvejį – beveik 90 dienų buvo žinoma informacija apie Rusijos pajėgų telkimą jos pasienyje“, – sakė jis.
Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė siekiantys, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Ruošia infrastruktūrą
Šiuo metu Lietuvoje trūksta infrastruktūros apgyvendinti didesnį kiekį sąjungininkų, o brigada sudaro apie 3–4 tūkst. karių.
Ch. Lambrecht teigia, kad Vokietija atgabens į Lietuvą daugiau amunicijos ir ginkluotės išankstiniam dislokavimui.
Pasak jos, tai palengvins kariuomenės vienetų perkėlimą tarp šalių, nes permesti tik karius yra paprasčiau.
„Ruošiantis perkelti čia visą brigadą, svarbu tuos žingsnius atlikti“, – sakė ministrė.
A. Anušauskas teigė, kad Lietuva yra pasirengusi užtikrinti reikiamas sąjungininkų karių buvimo sąlygas, teikti paramą, plečiant ir karinę infrastruktūrą, ir poligonus pratyboms.
Ruošiantis priimti šalyje daugiau sąjungininkų karių, Lietuva paskelbė statysianti tris naujus karinius miestelius, galinčius talpinti po 800 karių, ir plėsianti kitas kareivines.
„Lietuva gali mumis pasikliauti“
Vokietija ir Lietuva sutarė dėl brigados priskyrimo ir dislokavimo Lietuvoje birželį, rytinėms Aljanso šalims nerimaujant dėl saugumo po Rusijos invazijos Ukrainoje.
A. Anušauskas sakė, kad Rusijos grėsmė yra tiesioginė ir ilgalaikė.
„Vokietijos lyderystė priėmus sprendimą stiprinti priešakinių pajėgų buvimą Lietuvoje (...) rodo Vokietijos įsipareigojimą saugumui visame Baltijos regione“, – kalbėjo ministras.
Ch. Lambrecht tvirtino, jog „Lietuva gali mumis pasikliauti“.
„Mes esame pasirengę vieni kitus ginti, stovėti vieni kitų pusėje, kaip ir priklauso Aljanso partneriams“, – sakė ji.
Vokietija nuo 2017 metų taip pat vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
