Globos įstaigose gyvenančių vaikų jau turėjo likti tik apie 10 proc., bet šį rodiklį pavyko sumažinti nuo maždaug 30 iki 22,6 procento. Vadinasi, beveik ketvirtadalis savo prigimtinės šeimos neturinčių vaikų vis dar nėra įvaikinti, neprižiūrimi nuolatinių globėjų ir toliau gyvena globos įstaigose.
Neabejotinai vaikams geriau, kai juos priglaudžia šeimos ar bent šeimynos, nes taip jie labiau jaučia asmeninį dėmesį, ugdo prieraišumą, aplinka jiems tampa labiau sava.
Be kita ko, valstybei šešis kartus pigiau atsieina pagalba globėjų šeimoms ar šeimynoms, kur vienam vaikui išlaikyti skiriama apie tris tūkstančius eurų per metus.
Tuo metu globos įstaigose vienam vaikui išlaikyti pernai skirta 18,6 tūkst. eurų.
Auditoriai paskelbė tokį globos ir įvaikinimo sistemos įvertinimą: nepakankamai užtikrinama reikalinga pagalba vaikui ir šeimai, trūksta globėjų vyresniems vaikams, neskiriama reikiamo dėmesio vaikų savarankiškumui.
Viena didžiausių problemų – laikinoji globa ilgai užtrunka arba vis kartojasi.
Kone trečdalis vaikų taip gyveno ilgiau nei metus, o 15 proc. pakartotinai atsidūrė pas laikinus globėjus.
Tai kenkia globotinių psichikos sveikatai, jie jaučiasi nesaugūs, nerimauja dėl to, kas jų laukia artimiausioje ateityje.
Svarbiausias laikinosios globos tikslas – sudaryti sąlygas vaikui saugiai grįžti į savo biologinę šeimą, todėl jo tėvams teikiama pagalba įgyti socialinių įgūdžių, atsikratyti priklausomybių, kenksmingų įpročių.
Bet ši pagalba stringa. Aišku, dėl to kalti pirmiausia patys tėvai, nenorintys keisti jiems įprasto žalingo gyvenimo būdo. Tačiau VK įžvelgia ir vaiko globos sistemos spragų.
Tėvams, kuriems reikia psichologinės pagalbos, sudėtinga patekti pas specialistus, o kai jiems dar trūksta ir motyvacijos keistis, psichologų pagalba gali per ilgai užtrukti arba išvis neturėti jokios įtakos.
Dar prieš paimant vaiką iš šeimos laikinajai globai mėginama padėti jai spręsti finansines, socialines ar medicinines problemas.
Čia daugiausia gali nuveikti savivalda, bet VK nustatė, kad 27 proc. savivaldybių neteikė ir dalies būtinų bazinių paslaugų šeimoms, ypač vaikų dienos priežiūros, ankstyvosios raidos sutrikimų reabilitacijos.
Kai probleminė šeima laiku nesulaukia pagalbos, nepašalinamos priežastys, dėl kurių vaiką tenka perduoti iš pradžių laikinajai globai.
Jeigu niekaip nepavyksta sudaryti sąlygų vaikui grįžti į biologinę šeimą, jam jau reikia nuolatinės globos ir tuomet pageidautina, kad šios paieškos truktų kuo trumpiau.
Labiausiai trūksta globėjų vyresniems nei 10 metų vaikams, be to, Lietuvoje, skirtingai nei Vakarų šalyse, itin sunku rasti norinčiųjų globoti ar įvaikinti negalią ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus.
Taip yra ir dėl to, kad globėjai pasigenda jų ir tokių vaikų gyvenimą palengvinančių paslaugų.
Net 39 proc. globėjų stokoja logopedo, specializuoto psichologo, psichiatro pagalbos ir kitokių vaikų priežiūrai būtinų paslaugų.
Kita problema – per mažai šeimų, kurios sutinka priimti kartu brolius ar seseris, o tuomet tenka juos atskirti ir tai silpnina jų ryšį, kenkia psichologinei būsenai.
Kai vaikai užauga globos įstaigose, labai svarbu juos palydėti į savarankišką gyvenimą. Juk daugelis jų nemoka tvarkyti asmeninės buities, nežino, kur kreiptis pagalbos, kaip ieškoti darbo.
Bet VK nustatė, kad 68 proc. globos įstaigų nepakankamai rūpinasi vaiko palydėjimu į savarankišką gyvenimą.
Apleidusi šią sritį ir savivalda – jaunuolių palydėjimo į savarankišką gyvenimą paslaugą teikė vos 15 proc. savivaldybių.
Negana to, globos įstaigos skundžiasi ir tais pačiais kaip globėjai sunkumais – daliai jų vaikų nepavyksta gauti skirto sanatorinio gydymo, labai ilgai tenka laukti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo pagalbos.
Kai kurių paslaugų vaikai sulaukia tik per pusmetį.
Vis dėlto VK įžvelgė ir teigiamų permainų. Esą po didžiulį visuomenės pasipiktinimą sukėlusių nepagrįsto vaikų paėmimo iš šeimos atsitikimų taikomos priemonės, kurios padeda apsisaugoti nuo tokių atvejų.
Kita vertus, 24 valandas per parą veikianti vaiko teisių apsauga leidžia išvengti pavojingų smurto protrūkių prieš juos, laiku užkirsti kelią jų sveikatai ir gerovei kenkiančioms gyvenimo sąlygoms.
Ar ką nors pakeis kritiška auditorių ataskaita?
Vaiko teisių apsaugos tarnyba žada įsiklausyti į rekomendacijas ir imtis priemonių, kurios skatintų globoti ir įvaikinti tiek vyresnius, tiek neįgalius ar turinčius sveikatos sutrikimų vaikus, taip pat kartu priimti į šeimas brolius ar seseris.
Vienaip ar kitaip, vaikams geriausia augti prižiūrimiems savo tėvų, o valstybė juos gelbėja, kai jau ištinka bėdos šeimose.
Regis, nuo visuomenės vidinės brandos daugiausia priklauso, kad išvis kuo rečiau vaikams tektų ieškoti naujų namų ir kitų žmonių globos.
Bet tokiems pokyčiams prireikia net dešimtmečių.
