„Kai mes galvojame apie Vilnių kaip modernų miestą, mes keliame ambicijas – kad tai būtų finansinių technologijų centras, mes galvojam apie kitus proveržio taškus. Klausiame, kaip padaryti šitą miestą arba apskritai šitą valstybę patrauklią gyventojams. <...> Aš nesu girdėjusi, kad kas nors kada nors iškeltų klausimą – kodėl lyčių lygybės prasme Vilnius ir visa Lietuva negalėtų padaryti to proveržio ir išsiveržti, pavyzdžiui, iš 20-osios vietos (kurioje, sakyčiau, murkdomės jau kurį laiką) bent jau į penkioliktuką arba dešimtuką?“, – Žinių radijo laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo J. Juškaitė.
Pašnekovė pastebėjo, kad Europos Lyčių lygybės indekso vertinime Lietuva kasmet patobulėja maždaug 2 proc. – 2021-aisiais šaliai buvo skirta 58.4 balo iš 100.
„Jeigu mes tuos 2 proc. kiekvienais metais paaugsime, tai dar prieš mūsų akis yra 40 proc. kuriuos užsiauginsime per 80 metų. Tas augimas yra nepakankamas ir jis nėra kryptingas. Nėra aiškios vizijos, kur einame ir kokias sritis tvarkome tam, kad ne tik skaičiukų prasme tame indekse pakiltume, bet pagerėtų bendroji kultūra ir visų galimybės lygiai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – kalbėjo žmogaus teisių aktyvistė.
Prakalbus apie tai, ar jaunoji karta gali tapti stimulu keistis ir būti pokyčio varikliu, J. Juškaitė pasidalino tyrimo, atlikto 2019–2021 m., duomenimis. Ekspertė kartu su kolegomis apklausė maždaug 600 paauglių iš Alytaus, Jonavos ir Ukmergės mokyklose. Jaunuolių buvo klausiama – ar šeimoje tėvas turi turėti didesnį autoritetą nei mama? Kai kurie atsakymai, pasak J. Juškaitės, neatitiko tyrėjų lūkesčių.
„Kas trečias 16–17 metų vaikinas atsakė, kad tėvas turi turėti didesnį autoritetą negu mama. 40 proc. nei sutiko, nei nesutiko, vadinasi, abejojo. Ir nesutiko tik nepilnai 30 proc. vaikinų. Tai vadinasi, nepilnai 30 proc. vaikinų įsivaizduoja, kad jie neturėtų turėti didesnio autoriteto, ir tik tokia dalis neprisiima tos atsakomybės, lyderiaujančio vaidmens. <...> Merginų tarpe ta statistika buvo šiek tiek geresnė – apie 50 proc. merginų nemano, kad tėvas arba vyras turėtų turėti didesnį autoritetą šeimoje. Bet kas nežinojo, o kas penkta manė, kad vyras turėtų turėti didesnį autoritetą.
Mes matome, kad tie rezultatai nėra iki galo įkvepiantys arba tokie, kokių norėtųsi. Aš turbūt įsivaizduočiau, kad 80–90 proc. turėjo atsakyti, kad tėvas nebūtinai turi turėti didesnį autoritetą šeimoje“, – tyrimo rezultatais pasidalijo pašnekovė.
Anot J. Juškaitės, nepaisant turimų įsivaizdavimų, jaunimo požiūris į lyčių lygybę išlieka toks pats komplikuotas kaip ir vyresniosios kartos.
„Mes įsivaizduojame, kad tai yra nueinančios kartos, homo sovieticus bruožas, mėgstame pabrėžti, kad vyresnės kartos žmonės negali būti palankūs lyčių lygybei. Tai nesąmonė, kiekvienas žmogus turi galimybę pasikeisti arba suprasti tam tikrus dalykus – jeigu to nori. Ir tas matymas, kad jaunimas ateis ir viską sutvarkys – tas jaunimas ateina, jis yra šiek tiek progresyvesnis ir atviresnis, bet mes stokojame aiškaus strateginio švietimo, aiškių strateginių krypčių šioje srityje. Todėl tas jaunimas automatiškai nepasikeis ir nepasikeičia“, – samprotavo ji.
„Mes neturėtumėm šito proceso palikti savaime. Aš tikiu jaunąja karta. Aš tikiu, kad kalbėdami daugiau, motyvuosim tą jaunąją kartą galvoti apie lyčių lygybę ir siekti jos. Bet tai neturėtų būti savaiminis procesas. Vis dėlto, turėtume kelti tikslus, nusimatyti laiką, per kurį pasieksime tikslų, ir matuotis, ką padarėme arba ko nepadarėme“ , – vylėsi pašnekovė.
