Vilniaus piligrimų centras pristatė Vilnių kaip Dievo Gailestingumo žinios miestą, vieną svarbiausių šių laikų piligrimystės vietų.
„Vilnius yra laikomas vienu iš miestų, iš kurio po pasaulį paplito Gailestingumo kultas. Čia, Vilniuje, 1929 m. kelis mėnesius ir 1933–1936 m. gyveno šv. Faustina Kowalska, dar vadinama Gailestingumo apaštale. (....) 1934 m. Vilniuje dailininkas Eugenijus Kazimirowskis pagal pačios šv. Faustinos pasakojimą apie patirtas vizijas nutapė Gailestingojo Jėzaus atvaizdą“,– konferencijoje sakė Vilniaus piligrimų centro vadovė Lina Šapauskienė.
Pasak jos, Vilniuje išlikęs pastatas, kuriame gyveno šv. Faustina, dabar vadinamas Šv. Faustinos nameliu, yra pamaldumo ir traukos vieta viso pasaulio piligrimams. Pasak jos, didžiausias piligrimų skaičius – apie 29 tūkstančius buvo 2016 metais, kai popiežius Pranciškus paskelbė Gailestingumo metus. Tuo tarpu 2021 metais, Covid ir karantino metais, atidarius šv. Faustinos namelį nuo kovo mėnesio, jį aplankė 5297 lankytojai, iš jų daugiausia iš Lietuvos – 3279 ir Lenkijos – 1846.
„Mūsų pagrindinis kelias yra Gailestingumo maršrutas, jis apima visas pagrindines su Gailestingumo žinia susijusias sakralias Vilniaus vietas: Aušros Vartus, Gailestingumo šventovę, Šv. Mykolo bažnyčią, Šv. Faustinos namelį, Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyną ir kt. Kelias gali tęstis iki pat Juodšilių ir Tabariškių miestelių. Šį kelią mes siūlome vieną kartą per mėnesį visiems miesto gyventojams ir jo svečiams“,– sakė Vilniaus piligrimų centro vadovė Lina Šapauskienė.
Pasak jos, be šio įspūdingo ir Vilnių atskleidžiančio kelio, dar yra kelias po Švč. Mergelės Marijos gerbimo vietas, vienuolinius kelius, pavyzdžiui, pranciškonų kelias Vilniuje, dominikonų, jėzuitų.
Anot L. Šapauskienės, šiuo metu rengiamas monsinjoro Kazimiero Vasiliausko kelias, taip pat yra jau beveik paruoštas palaimintojo Jurgio Matulaičio kelias.
Konferencijoje kalbėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo politikos skyriaus vyr. specialistė Lidija Bajarūnienė sakė, kad į Lietuvą religiniais tikslais atvykę piligrimai susidarė labai gerą įspūdį.Tai rodo 2021 m. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atlikta atvykusių į Lietuvą užsienio turistų apklausa.
Ministerijos atstovė pažymėjo, kad 15 proc. lenkų turistų kelionės tikslas – religija. Ji informavo, kad išleistas šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio vadovas, kuriame pateikiamos ne tik Lietuvos šventovės, kurias aplankė Šventasis Jonas Paulius II 1993 m., tačiau ir svarbiausi Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektai, garsėjantys pamaldumo tradicija ir sakraliomis patirtimis. Į leidinį įtraukta 19 objektų visoje Lietuvoje.
Pasak jos, sukurtas virtualus maršrutas 4 kalbomis: lietuvių, lenkų, anglų, italų.
Renginį organizavusi Seimo narė Rita Tamašunienė pažymėjo, kad Lietuva turi galimybių pritraukti dar daugiau piligrimų, kurie galėtų autobusu, dviračiu ar pėsčiomis aplankyti šventas vietas, religinio, bažnytinio paveldo objektus.
„Pandemija, nepaprastoji padėtis, geopolitinė padėtis šiek tiek Lietuvą apribojo, šitas sektorius patiria labai daug sunkumų. Turistų srautas yra sumažėjęs, nes žmonės taupo. Bet tai nesitęs amžinai, todėl turime rūpintis, kaip sudominti turistus, piligrimus, parodyti jiems mūsų bažnytinio paveldo objektus“,– sakė R. Tamašunienė.
Konferencijoje kalbėjo Lenkijos Instituto Vilniuje direktorė Malgorzata Stefanowicz– Pecela, kunigas dr. Mariusz Marszałek, dr. Paweł Plichta iš Krokuvos Jogailos universiteto, Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė ir kiti pranešėjai.
Trečiadienį Seimo lankytojų centre atidaryta paroda „Camino Misericordia – Dievo Gailestingumo kelias“.
„Camino Misericordia“ tai Dievo Gailestingumo sekretoriato inicijuotas projektas. Pasak organizatorių, jo tikslas yra nubrėžti automobilių, dviračių, o ateityje taip pat ir pėsčiųjų kelią jungiančias vietas, susijusias su Dievo Gailestingumo Apaštalų gyvenimu ir veikla nuo Krokuvos iki Vilniaus.
Kilnojama ekspozicija parodo šio kelio pagrindines vietas. Parodą sudaro 14 vnt. 100x70 cm dydžio plakatų. Plakatuose yra nuotraukos su aprašymais trimis kalbomis (anglų, lenkų ir lietuvių).
Projektas finansuojamas iš Lenkijos Ministro Pirmininko kanceliarijos lėšų skirtų konkursui „Pasaulio lenkų bendrija ir lenkai užsienyje 2022“ finansuoti.
Seimo Lankytojų centre parodą galima apžiūrėti iki spalio 7 d.
