Nors policijai pavyko sužinoti, kur palaidoti nuteistieji, teismas atsisakė nutraukti nuosprendžio vykdymą jų atžvilgiu, nes neturi oficialaus patvirtinimo apie mirties faktą iš Rusijos.
Vilniaus apygardos teismas šią savaitę atmetė policijos prašymus nutraukti nuosprendžio vykdymą Michailui Golovatovui, Nikolajui Demidovui ir Vasilijui Savinui jiems mirus. Visi trys jie buvo nuteisti kalėti už akių, 2021 metais buvo išduoti Europos arešto orderiai dėl paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistieji pasislėpė nuo jų atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo – nedalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, taip pat laisva valia neatvyko atlikti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Šiemet rugpjūtį viešai buvo pranešta, kad, eidamas 73-iuosius metus mirė Sausio 13-osios byloje už akių nuteistas buvęs KGB specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ vadas M. Golovatovas. Apie jo mirtį pranešė „Alfos“ veteranų organizacija.
Šis Rusijos pilietis Sausio 13-osios byloje buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bei nuteistas 12 metų laisvės atėmimo.
Po pranešimų apie M. Golovatovo mirtį policija teismui nurodė, kad mažai tikėtina, jog Rusijos institucijos pateiks oficialų atsakymą ar dokumentus, patvirtinančiu mirties faktą, todėl prašyta apsvarstyti galimybę priimti procesinį sprendimą, ar toliau tęsti nuteistojo paiešką.
Vilniaus apygardos teismas policijos prašymą dėl paieškos nutraukimo atmetė motyvuodamas, kad nesant jokių oficialių duomenų arba dokumentų, teismas negali vadovautis vien tik viešojoje internetinėje erdvėje esančiuose straipsniuose pateikta informacija, kurios tikrumo ir objektyvumo negalima patikrinti.
2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį buvęs KGB karininkas M. Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas.
Rusija atsisakė teikti informaciją apie Sausio 13-osios bylą
Teismas taip pat netenkino policijos prašymo nutraukti paiešką ir galbūt mirusiam buvusiam Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministro pavaduotojui Nikolajui Demidovui. Jis nuteistas kalėti 13 metų.
Policijos prašyme teismui nurodoma, kad vykdant nuteistojo paiešką, pernai spalio 6 dieną Rusijos viešosiose informacijos priemonėse pasirodė pranešimai, jog nuteistasis N. Demidovas mirė.
Spalio 29 dieną per Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybą kreiptasi į Interpolo Rusijos nacionalinį biurą dėl duomenų apie N. Demidovo mirtį.
Gautas Interpolo Rusijos nacionalinio biuro atsakymas, kad bylose dėl Sausio 13-osios įvykių informacija neteikiama.
Teismo nutartyje rašoma, kad policija nepateikė jokių oficialių duomenų arba dokumentų, kurie vienareikšmiškai ir be jokių menkiausių abejonių patvirtintų juridinę reikšmę turinčią aplinkybę, jog nuteistasis N. Demidovas iš tikrųjų yra miręs.
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad nors policija ir pateikė straipsnius su informacija apie galimą nuteistojo mirtį, išliekant didelei tikimybei, jog ši informacija gali būti ir klaidinga bei neatitinkanti objektyvios tiesos, teisėjų kolegija negali tenkinti prašymo nutraukti paiešką.
Policijai rado įrašus apie kapines
Vilniaus apygardos teismas taip pat nesutiko nutraukti nuosprendžio vykdymo ir galbūt mirusio karinės apygardos vado V. Savino. Jis buvo nuteistas kalėti 12 metų.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdyba Vilniaus apygardos teismą informavo, kad, atliekant informacijos apie ieškomąjį tikrinimą, internetinėje erdvėje buvo rasti įrašai, kad ieškomasis V. Savinas mirė 2020 metų vasario 24 dieną ir buvo palaidotas Sankt Peterburgo Serafimovskoe kapinėse.
Šio policijos komisariato prašymas teismo irgi buvo atmestas taip pat dėl nepateiktų jokių oficialių duomenų arba dokumentų apie ekskarininko mirtį.
Vilniaus apygardos teismo priimtos nutartys dar gali būti skundžiamos.
Sausio 13-osios byloje iš viso buvo nuteisti 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai, daugelis jų – už akių.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
