Triukšmo dėl šeštadienį vakare vyksiančio tarptautinio festivalio „Vilniaus fejerija 2022“ šiemet buvo daugiau, nei jo sukels Vingio parke pokšintys fejerverkai.
Vilniaus miesto savivaldybė leidimą šiam renginiui išdavė tik po ilgų svarstymų, o apie tai išgirdę socialinių tinklų aktyvistai ėmė gąsdinti fejerverkų esą daroma žala, gyvūnų gerovės gynėjai atviru laišku kreipėsi į savivaldybę, o keli Vilniaus miesto tarybos nariai – net į prokuratūrą.
– Kodėl jau 14-ąjį kartą rengiamas lazerių ir fejerverkų festivalis šiais metais sukėlė tiek triukšmo? – „Sostinė“ paklausė festivalio „Vilniaus fejerija 2022“ direktoriaus Gyčio Lagunavičiaus.
– Anksčiau dėl fejerverkų festivalio nekildavo jokių problemų. Turime net kelių sostinės merų padėkas už įspūdingą renginį, tačiau šiemet viskas pasikeitė.
Gali būti, kad stipresniam puolimui įtakos turėjo karas Ukrainoje, arba pasidarė tiesiog madinga smerkti tokius renginius.
– Iš savivaldybės gavote leidimą renginiui, bet tarybos narys Žilvinas Šilgalis ir Demokratų sąjungos Vilniaus skyriaus narys Lukas Tamulynas dėl to kreipėsi net į prokuratūrą. Ar skundai sutrukdė pasiruošimą renginiui?
– Ne, įprastai dirbame, ruošiamės kaip ir ankstesniems renginiams ir netikime, kad paskutinę minutę galime sulaukti kokių nors pakeitimų ar net atimto leidimo.
Mano nuomone, kai kurie tarybos nariai tiesiog nori pasireklamuoti, siekia būti išgirsti. Tai – politiniai triukai.
– Tačiau būsimu renginiu piktinasi ne tik politikai, bet ir vadinamieji nuomonės formuotojai?
– Tai grupelė žmonių, kurie turi savo nuomonę, o dar labiau nori būti girdimi ir matomi.
Tačiau ta grupelė gyvena tarp kitų žmonių, kurie gūžčioja pečiais, sukioja pirštą ties smilkiniu ir stebisi, kuo užsiima politikai. Metę svarbius darbus jie užsiima tokia smulkmena kaip fejerverkų festivalis.
– Ar kai kurių veikėjų sukeltas triukšmas turėjo įtakos bilietų į šį renginį pardavimui?
– Ir taip, ir ne. Galbūt vieni apsisprendė neiti į šį renginį, o kiti kaip tik apie jį sužinojo. Už tai triukšmo kėlėjams turbūt reikėtų tik padėkoti. Jų dėka Vilniuje tikrai visi sužinojo, kad bus toks festivalis.
Į šiųmetį fejerverkų festivalį tikrai ateis apie 10 tūkstančių žiūrovų.
Tai kodėl jie turi klausyti tos grupelės žmonių? Mes stengėmės, kad apie šį renginį sužinotų ir Vilniuje gyvenantys ukrainiečiai ir be reikalo nesijaudintų.
– Kokia buvo apie renginį sužinojusių ukrainiečių reakcija?
– Artėjant renginiui mes bendravome su 4 organizacijomis, kurios padėjo ne tik susitikti su ukrainiečiais, bet ir žinią apie festivalį, o kartu ir kvietimus į jį išplatinti jų socialiniais tinklais.
Viena įmonė pas juos dirbančių ukrainiečių šeimoms nupirko 30 bilietų. Tose organizacijose, kur mes lankėmės, jokių neigiamų reakcijų nesulaukėme. Ukrainiečiai nesuprato net klausimo esmės, stebėjosi, kodėl apskritai jų apie tai klausiame.
– Ar festivalio metu garsai ir šviesos bus tokie galingi, kad trikdytų jame nedalyvaujančius vilniečius?
– Nuo festivalio vietos iki artimiausio gyvenamojo namo – maždaug pusė kilometro, tad pagrindinis garsas būna jau nuslopęs.
Šviesos žybsniai matyti gal 2–3 kilometrus. Festivalio priešininkai bando aiškinti, kad tai panašu į karą, bet to tikrai nebus.
– Prieš šių metų festivalį buvo skelbiama daugybė skaičių, tyrimų apie fejerverkų poveikį aplinkai ir sveikatai. Ar visi jie tikri?
– Iki šiol tikrai nebuvo nieko panašaus, bet prieš šį festivalį mes truputį padirbėjome.
Lietuvoje nėra daryta jokių panašių tyrimų, bet užsienio mokslininkai tuo užsiima seniai, todėl mes jų darbo rezultatus išvertėme į lietuvių kalbą ir išplatinome visoms Lietuvos savivaldybėms, įskaitant ir Vilniaus miesto tarybos narius.
Politikai turbūt pirmą kartą skaitė rimtesnį tyrimą apie fejerverkus ir jų įtaką aplinkai bei sveikatai.
Atėjo toks laikas, kai chemija mus lydi visur, o taršą sukelia daugybė dalykų. Paprastas pavyzdys – visi žino, kad rūkyti nesveika, bet daugybė žmonių vis tiek rūko.
O socialiniuose tinkluose pastaruoju metu skelbiama statistika apie fejerverkų sukeliamą grėsmę mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų – tikras anekdotas.
Rengėjai žada įspūdingą programą
Festivalio kulminacija šiemet taps fejerverkų profesionalų „Blikas“ šou – klasikinės muzikos lydimas žėrintis fejerverkų vėrinys, Berlyno festivalyje „Pyronale“ laimėjęs pirmąją vietą.
Konkursinėje programoje varžysis pirotechnikų komandos iš Meksikos, Lenkijos ir Rumunijos.
Svečių programas tradiciškai sudarys trys dalys: laisvoji, šalies savitumą atspindinti ir privalomoji programos. Privalomajai programai šiemet pasirinktas temperamentingas fragmentas iš populiarios ispanų sarsuelos „La Boda de Luis Alonso“.
Šių metų festivalyje koncertuos grupė „Bix“, programos viešnia – dainininkė iš Ukrainos Eliza Izmalkova.
Pirmasis tarptautinis fejerverkų festivalis „Vilniaus fejerija“ įvyko 2009 m. Per šį laiką žiūrovai pamatė 40 komandų, kurios atstovavo 22 šalims, pasirodymus.
