Kvėpuokite ramiai, į jūsų automobilį dar niekas nesikėsina, išskyrus tai, kad siaurinami kiemai, mažinama stovėjimo vietų ir ketinama apkrauti įvairiais mokesčiais.
Bet jeigu šią dieną jus automobiliu važiuojantį vieną sustabdė policininkas, nors Kelių eismo taisyklių ir nepažeidėte, nekrūpčiokite.
Pasirodo, dabar pareigūnui leidžiama stabdyti vien dėl to, kad vairuotojas yra vienas. Policininkas kovos prieš automobilius dieną išsigandusiems vairuotojams tiesė miesto transporto bilietų ir siūlė persėsti į autobusą ar troleibusą.
Nepatinka grūstis tarp kosinčių ir čiaudinčių keleivių? Nesvarbu, vis tiek imkite bilietus. Labiau patinka važiuoti vienam ir turite pinigų susimokėti už degalus? Vis tiek marš į autobusą!
O kas, jeigu tokiam išsišiepusiam pareigūnui su pluošteliu bilietų rankose būtumėte nestoję? Nejaugi viską metęs pultų gaudyti ir šaudyti į padangas?
Kvailiau nesugalvosi. Tarptautinę dieną be automobilio R.Šimašius komentuoja būsimo miesto transporto vairuotojų streiko aplinkybes ir pareiškia, kad jam įvykus bent trečdalis reisų liktų neaptarnauta.
O čia pat, už kampo, policininkai gaudo vienišius vairuotojas, primygtinai siūlydami persėsti į miesto transportą.
Kad autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai praretinti, keleiviai jau pajuto. Tik ne dėl streiko, o dėl vairuotojų trūkumo.
Kad autobusai ir troleibusai taip pat stringa grūstyse, kad maršrutai nepatogūs, kad naktinių autobusų nėra ir nebus, taip pat aišku. Bet vis tiek į juos policija liepia persėsti.
Vienas konkretus pavyzdys, kaip veikia miesto transportas ir kokia jo kokybė.
Antradienio rytas, Savanorių prospektas. Atvažiuoja vienas 4-ojo maršruto troleibusas, nepraėjus nė minutei – kitas. Savaime suprantama, antroji senutėlė „Škoda“ veža orą.
Prie jos vairo – vyresnio amžiaus vairuotojas, troleibusas nuolat trūkčioja, staigiai stabdo. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui J.Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių sankryžoje troleibusas sustoja vos ne jos viduryje. Mat vairuotojas per ilgai svarstė – spės pervažiuoti sankryžą ar ne.
M.K.Čiurlionio stotelėje vairuotojas nepalaukė atbėgančios merginos, nors ji ir mojavo jam. Kitose stotelėse troleibusas sustojo ne jų priekyje, o viduryje, nors kai kur net įrengti ženklai, nurodantys, kur turi stovėti pirmoji transporto priemonė.
Operos ir baleto teatro stotelėje troleibusas sustojo toli nuo šaligatvio krašto, o apie nutriušusį saloną, purvinas sėdynes geriau net nekalbėkime. Ir tokių pavyzdžių kiekvieną dieną gatvėse – šimtai.
Štai į tokį miesto transportą buvo siūloma persėsti Tarptautinę dieną be automobilio. Beje, rugsėjo 22-ąją vilniečiai autobusais ir troleibusais buvo vežami nemokamai. Kodėl ne Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją, kaip būdavo įprasta anksčiau? Diena be automobilio jau tapo reikšmingesne švente?
Ir kodėl ištikimiausi miesto transporto keleiviai, įsigyjantys mėnesinius bilietus, galima sakyti, per tą nemokamą dieną vieną savo bilieto dieną prarado?
Niekas pinigų jiems negrąžins, papildomai keliauti dar dieną neleis. Jie turi vienintelį pasirinkimą – nesinaudoti miesto transportu. Tai palikime šį pasirinkimą ir lengvųjų automobilių vairuotojams.
