Tokį premjerės pasiūlymą išgirdę opozicinių frakcijų atstovai reagavo skirtingai. Kol vieni premjerės mestą iššūkį įvertino kaip dar vieną ironišką ar cinišką juoką, kiti teigė matantys idėjos logiką ir kaip tik tai ketinantys padaryti.
„Nematau problemos – jeigu kolegoms kyla noras interpeliuoti kas antrą ministrą, tai gal paprasčiau būtų interpeliuoti Vyriausybę. Mažiau reikėtų klausimų rašyti. Kiek esu pastebėjusi, tai sunkiai sekasi, kai jau pagrasinta interpeliacija, surašyti ministrams rimtus priekaištus“, – antradienį sakė premjerė.
Ruošia Seimo statuto pakeitimus
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad būtent jis dar antradienio rytą opozicinių frakcijų kolegoms pasiūlė inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą visai Vyriausybei.
„Galbūt reikėtų galvoti ne apie penkių ministrų atskiras interpeliacijas, bet apie vieną interpeliaciją visai Vyriausybei – patikrinti, kokį realiai pasitikėjimą Vyriausybė turi parlamente šiai dienai, ir tada toliau judėti su darbais, kai vienaip ar kitaip šitas klausimas išsispręs.
Jeigu yra siekis ir noras interpeliuoti vos ne pusę Vyriausybėje esančių ministrų, tai natūraliai ne tik premjerei, bet ir visiems kitiems ateina ta mintis, kad reikėtų visai Vyriausybei reikšti nepasitikėjimą, nes krizių valdymas yra chaotiškas, visiškai netinkantis dabartinei situacijai“, – argumentavo A.Mazuronis.
Seimo nario teigimu, Vyriausybė nesusitvarko su krizinėmis situacijomis, o tai, anot A.Mazuronio, parodo ne tik energetinės krizės valdymas, bet ir krizės užsienio politikoje, antiinfliacinių priemonių paketo nebuvimas, nesėkminga kova su kainų augimu.
„Dabar visuomenė iš Seimo tikisi konkrečių, labai aiškių veiksmų valdant energetikos kainų krizę, tą pačią infliacijos situaciją. Dabartinėje situacijoje leistis į keturių ar penkių ministrų interpeliacijas viena po kitos nebūtų labai geras signalas, kuo Seimas užsiima“, – įsitikinęs darbietis.
A.Mazuronis pripažino, kad dalis opozicijos parlamentarų rimtai šio pasiūlymo nevertino.
„Rimtos diskusijos nebuvo, vieni pajuokavo, kiti rimčiau pasisakė tuo klausimu. Neatmetu, kad prie šios idėjos bus grįžtama – Darbo partijos frakcija tikrai siūlys daryti visai Vyriausybei interpeliaciją.
Realiai suformuoti klausimus, kad ministrė pirmininkė galėtų ateiti į tribūną ir į juos atsakyti, nes akivaizdu, kad ji pati ir dirba už daugelį Vyriausybės ministrų. Tada Seimas galėtų apsispręsti, ar toliau mato galimybę šiai Vyriausybei darbuotis, ar vis tik reikėtų galvoti apie kažkokius pakeitimus“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Jis įsitikinęs, kad nepatenkintų premjerės I.Šimonytės Ministrų kabineto darbu yra ir tarp valdančiųjų, tačiau jie nebalsuotų prieš savo Vyriausybę, jeigu balsavimas nebus slaptas.
Dėl to Darbo partijos frakcija antradienį ketino pateikti Seimo Statuto pataisas, kuriomis būtų atsisakoma ministrų atsakymų įvertinimo (atviras balsavimas), o iš karto būtų balsuojama tik dėl interpeliaciją gavusio pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo (slaptu balsavimu).
Vis dėlto, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas antradienį pareiškė, kad darbiečių siūlymas supaprastinti interpeliacijų nagrinėjimo tvarką gali prieštarauti Konstitucijai.
„Ir tarp valdančiųjų yra pakankamai nemažai neigiamų nuomonių apie tai, kaip ši Vyriausybė valdo visas krizines situacijas.
Pas mus taip sukonstruota nepasitikėjimo procedūra, kad balsavimas po atsakymų į klausimus yra atviras, ir partijų vadai stovi už tų Seimo narių, kurie galbūt nepatenkinti Vyriausybės veikla, nugarų, ir žiūri, kaip jie balsuoja. Paskui priima atitinkamus sprendimus, kurioje vietoje sąraše bus ar kokią vienmandatę gaus ar negaus tas Seimo narys. Tas rankų išsukiojimas suveiktų.
Todėl Darbo partijos frakcija užregistravo Statuto pataisas, kuriose apie tai ir kalbama. (Teisės departamentas – aut.past.) nustatė, neva jos prieštarauja Konstitucijai, bet mes pataisysime jas taip, kad po atsakymų į klausimus iš karto sektų slaptas balsavimas.
Slaptas balsavimas parodytų realią paramą vienam ar kitam ministrui, ar Vyriausybei, o ne per jėgą rankas išsukiojant kurtų iliuziją, kad politinė parama yra, kai realiai dažnu atveju jos nėra net iš valdančiųjų“, – nurodė A.Mazuronis.
A.Veryga: „Pasisakymas turi logikos“
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Aurelijus Veryga savo ruožtu lrytas.lt teigė, kad Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą Seime būtų sveika, tačiau tai, anot jo, nepaneigia opozicijos poreikio išgirsti atskirų ministrų atsakymus.
„Pasiūlymas turi logikos. Tik jeigu premjerė galvoja, kad ji viena atsistos ir į kelis klausimus atsakys – tada ne visai sąžininga. Tačiau toks pasakymas turi logikos, nes premjerė neša pagrindinę atsakomybę – ypač už tuos ministrus, kurie, kaip ji sako, dirba puikiai, nors matome, kad jie dirba visai ne puikiai“, – pastebėjo A.Veryga.
Valstiečių frakcijos atstovas teigė sunkiai suvokiantis premjerės nusistatymą nekeisti ministrų, kai net politologai pastebi, kad Vyriausybės perkrovimas, ministrų, kurie „gaudosi situacijoje“, paieška leistų sumažinti įtampas, galbūt padėtų rasti sprendimus, kurių reikia Lietuvai.
„Suprantu, kad premjerė savo stiliuje suskėlė sarkastišką kalambūrą, bet jis turi logikos. Nepasitenkinimas yra ne vienu ir ne dviem ministrais. D.Kreivys – tikrai ne vienintelis ministras, kuris su savo darbu nesusitvarko“, – pabrėžė A.Veryga.
„Tik jeigu premjerė galvoja, kad ji pajuokaudama atsakys į visus klausimus už savo ministrus, tai taip nebus. Mes norime išgirsti tuos žmones. Kai kurie jų net ir be interpeliacijų vengia Seime rodytis“, – pridūrė Seimo narys.
G.Paluckas: „Pajuokauti galime visi“
Tuo metu socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas teigė tiek premjerės I.Šimonytės, tiek A.Mazuronio pasiūlymą vertinantis kaip pajuokavimą.
„Ingridai labai patiktų, kad ją išvaduotume iš prisiimtos atsakomybės spręsti valstybės reikalus tinkamai. Aišku, čia ji juokauja, ir aš juokauju.
Interpeliacijos organizuojamos ir klausimai keliami ne atsitiktinai, kaip šauna opozicijai į galvą, o pagal tas aktualijas ir klausimus, į kuriuos Vyriausybė ar atskiri ministrai nesugeba adekvačiai atsakyti, pateikti pasiūlymų“, – lrytas.lt pabrėžė G.Paluckas.
Seimo narys teigė suprantantis, kad premjerė ne vieną ministrą jau yra „pridengusi“ savo autoritetu, tačiau šaržuoti, anot jo, nereikėtų.
„Opozicija daugumos neturi, todėl ir nuversti vieną ar kitą ministrą, tuo labiau – Vyriausybę, realių šansų neturi. Todėl opozicija į tai ir nesiorientuoja kaip į vienintelį tikslą.
Mes norime, kad visuomenė išgirstų ne išsisukinėjimus, o tikrus ministrų atsakymus apie situaciją, kokius sprendimus siūlo, ir atitinkamai bent jau Seimo tribūnoje prisiimtų politinę atsakomybę už tai, kas vyksta“, – kalbėjo G.Paluckas.
Pagal Seimo statutą, Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė (daugiau nei 29 parlamentarai) gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.
Nepasitikėjimo Vyriausybe klausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje metu Seimo nariai gali paklausti visus ministrus, suteikiant galimybę ministrams atsakyti. Po svarstymo iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
