Gitanas Nausėda taip pat ragino tarptautinę bendruomenę atskirti agresorę nuo aukos.
„Pastarieji keli mėnesiai taip pat parodė, kad Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus. Rusijos karių ir ginkluotės dislokavimas Zaporižios atominėje elektrinėje kelia nerimą ir yra visiškai nepriimtinas. (...) Atominė elektrinė niekada neturėtų būti naudojama kaip karinė bazė!“ – sakė Lietuvos vadovas.
Didžiausia Europoje branduolinė jėgainė pastarosiomis savaitėmis buvo tapusi kautynių židinys, todėl kilo nuogąstavimų, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais nutikusią tragediją Černobylyje.
Be to, Ukrainos atstovai pranešė, kad pirmadienį rusų kariai apšaudė antrą pagal dydį šalies atominę elektrinę, esančią pietinėje Mykolajivo srityje.
G. Nausėda taip pat sakė, kad neatsakinga Rusijos retorika dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo tiesiogiai prieštarauja jos įsipareigojimui, kurį prisiėmė sausio mėnesį pareiškime dėl branduolinio karo prevencijos ir ginklavimosi varžybų išvengimo.
„Turime kolektyviai pasmerkti tokius veiksmus ir pareikalauti, kad būtų nedelsiant ir besąlygiškai išvesti visi kariai iš visos Ukrainos teritorijos. Taip pat turi būti nutraukta neatsakinga ir pavojinga branduolinė retorika bei elgesys. Turime reikalauti karinio ir kito personalo atitraukimo iš Zaporižios atominės elektrinės“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
G. Nausėda tvirtino, kad Jungtinėse Tautose norėtų kalbėti apie taiką, bet priverstas kalbėti apie karą.
„Vasario 24 dieną nuolatinė Saugumo Tarybos narė pradėjo nepateisinamą, neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš kaimyninę šalį. Šis šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas pakenkė pačiai Jungtinių Tautų idėjai“, – teigė jis.
Pasak prezidento, po „energetinės supervalstybės“ kauke slepiasi pavojinga imperialistinė valstybė, siekianti okupuoti ir aneksuoti savo kaimynes, ieškanti priežasčių, pateisinančių tą aneksiją, perrašinėjanti istoriją, naudojanti ekonominį ir energetinį šantažą, skleidžianti dezinformaciją ir propagandą.
Be to, jo teigimu, Jungtinių Tautų pamatinius principus pirmą kartą ji pažeidė ne prieš septynis mėnesius, o gerokai anksčiau.
„Šiandien kreipiuosi į jus visus. Pažvelkite į tai, kas vyksta Ukrainoje. Pažvelkite atidžiai. Kas yra agresorius, o kas – auka?“ – ragino G. Nausėda.
Anot jo, tik nuo mūsų pačių priklauso, kur bus nubrėžtos raudonos linijos ir kas dar bus toleruotina, o kas ne.
„Kaip galime toleruoti tarptautinės bendruomenės narę, įsitraukusią į užkariavimo ir naikinimo karą? Šalį, kuri sąmoningai pažeidinėja taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką. Šalį, kurios veiksmai trukdo mums visiems palaikyti taiką ir saugumą visame pasaulyje“, – klausė jis ir priminė tūkstančius nukankintų bei nužudytų, milijonus priverstų bėgti iš tėvynės ukrainiečių.
Iš JT tribūnos Lietuvos vadovas gyrė Ukrainos žmonių narsą ir pasiryžimą ginti savo šalį.
„Įkvėpta jų didvyriškos kovos, tarptautinė bendruomenė turėtų imtis dar aktyvesnio vaidmens stiprinant ukrainiečių atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti šiuos sunkumus“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas taip pat teigė, kad Ukrainos žmonių kančias stiprina paklusnus įrankis Rusijos rankose – Baltarusijos režimas.
Jis priminė būtinybę patraukti atsakomybėn agresorius bei nustoti finansuoti „kruviną karą perkant agresoriaus energijos išteklius“.
„Tai turėtų didelės įtakos jos galimybėms tęsti šį brutalų karą“, – pabrėžė G. Nausėda.
