Vidaus reikalų (VRM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų (SADM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje apgyvendinti 609 užsieniečiai: Pabradės užsieniečių registracijos centre (Pabradės URC) šiuo metu apgyvendinti 254 užsieniečiai (iš jų neteisėti migrantai – 147, prieglobsčio prašytojai – 107) (iš jų 173 vyrai, 68 moterys, 13 vaikų); Kybartų užsieniečių registracijos centre (Kybartų URC) – 175 užsieniečiai (vyrai) (iš jų neteisėti migrantai – 121, prieglobsčio prašytojai – 54); Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (Ruklos PPC) gyvena 133 asmenys (iš jų 43 vaikai), Naujininkų pabėgėlių priėmimo centre (Naujininkų PPC) – 47 asmenys (iš jų 23 vaikai).
Nuo 2021 m. birželio buvo priimti 2515 sprendimai nesuteikti prieglobsčio ir tik mažiau nei 5 proc., t. y. 139, sprendimai suteikti prieglobstį. Nuo 2022 m. sausio mėn. 1 d. savanoriškai grąžinti 637 užsieniečiai, priverstinai – 15 užsieniečių; iš apgyvendinimo vietų pasišalino 2295 užsieniečiai, grąžinta 279 užsieniečių. Pažymėtina, kad 438 užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl humanitarinių priežasčių.
Pranešime pažymima, kad šiuo metu užsieniečiai yra grąžinami iš Lenkijos ir Latvijos pagal readmisijos susitarimus, t. y. jeigu tiesiogiai neturėdami teisės vykti į tas šalis nuvyko ir buvo sulaikyti, taip pat pagal Dublino III reglamentą, kai kitose valstybėse narėse pasiprašo prieglobsčio ar būna sulaikyti už neteisėtą buvimą ir būna nustatyta, kad Lietuvoje jie buvo pateikę prieglobsčio prašymus arba buvo sulaikyti už neteisėtą valstybės sienos kirtimą. Šiais metais iš kitų Europos Sąjungos valstybių pagal Dublino procedūrą grąžinta į Lietuvą apie 20 asmenų. Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pažymėjo, kad pagal Dublino III reglamentą grąžinti užsieniečiai, kuriems prieglobsčio prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas ar buvo priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, dažniausiai pateikia naujus prieglobsčio prašymus ir prieglobsčio procedūra pradedama iš naujo.
Rugsėjo pradžioje buvo oficialiai uždarytas Medininkų užsieniečių registracijos centras. Paskutiniai neteisėti migrantai iš šio centro iškelti rugpjūčio viduryje. Jie apgyvendinti centruose Pabradėje ir Kybartuose. Rukloje visi užsieniečiai gyvena pastatuose. SADM duomenimis, tiek Rukloje, tiek ir Naujininkuose buvo įrengtos papildomos vaikų žaidimų aikštelės, klasės mokymuisi, įsigyta buitinė technika, priemonės užsieniečių ugdymui. Naujininkuose įrengta 450 apgyvendinimo vietų. Ateityje planuojama Naujininkų PPC apgyvendinti ukrainiečius.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo kontrolierė 2022 m. sausio 24 d. pažymoje Nr. NKP-2021/1–4 konstatavo, kad Kybartų URC užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui, Komitetas domėjosi, kaip pasikeitė, ar pagerėjo sąlygos Kybartų URC.
Atsakingų institucijų ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovų vertinimu, Kybartų URC yra nuolat gerinamos tiek gyvenimo, tiek kitos priėmimo sąlygos. Sumažėjus apgyvendintų užsieniečių skaičiams yra užtikrinamos apgyvendinimo plotas vienam asmeniui pagal higienos normas. Kybartų URC, vykdant Seimo kontrolierių rekomendacijų įgyvendinimo planą, įvykdyta 70 proc. numatytų darbų: iš 5 bendrabučio aukštų suremontuoti 3 aukštai ir juose apgyvendinti užsieniečiai. Likę du aukštai bus baigti suremontuoti artimiausiu metu, taip pat projektuojamas ir infrastruktūros gerinimas, gerinamas medicininių paslaugų, teisinės pagalbos teikimas. Nepaisant to, Seimo kontrolierė E. Leonaitė pabrėžė, kad išlieka problemų su asmenų pažeidžiamumo vertinimu, o psichologinė pagalba teikiama tik epizodiškai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius priminė, kad Komitetas ne kartą ankstesniuose posėdžiuose kėlė klausimą dėl pažeidžiamumo vertinimo kriterijų ir algoritmo nebuvimo, todėl dar kartą paragino atsakingas institucijas patvirtinti pažeidžiamumo vertinimo kriterijus ir atlikti individualų kiekvienos situacijos vertinimą.
Komitetas taip pat aptarė VRM ruošiamus teisės aktų pakeitimus ir kritiškai įvertino siekį įteisinti „apgręžimo praktikos“ taikymą įstatymu. Dabartiniame projekte numatoma „apgręžimą“ taikyti visoje Lietuvos teritorijoje (neapsiribojant pasienio teritorija), nepaliekant galimybės „neapgręžti“ pažeidžiamų asmenų (pavyzdžiui, šeimų su mažais vaikais); toks siūlomas teisinis reguliavimas nesuderinamas su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu prieš Lietuvą, kuriame nurodyta, kad taikoma „apgręžimo praktika“ paneigia Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą teisę prašyti prieglobsčio. Komitetas paragino institucijas dėti visas pastangas, kad priimami sprendimai neprieštarautų tarptautiniams įsipareigojimams ir žmogaus teisėms.
