Apeliacinis teismas kitą savaitę atvers politinės korupcijos bylą, o į teismo salę vėl sugrįš balandį išteisinti verslininkas Raimondas Kurlianskis bei politikai Eligijus Masiulis, Vytautas Gapšys, Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius.
Prokuratūros bei išteisintųjų R.Kurlianskio ir E.Masiulio skundus dėl kriminalinės žvalgybos duomenų turėtų nagrinėti teisėjų kolegija, kurią sudaro Albinas Bielskis, Evaldas Gražys ir Linas Šiukšta.
Bet jau dabar kyla abejonių, ar byla bus patikėta šiai kolegijai, nes A.Bielskis pats yra minimas vadinamojoje teismų korupcijos byloje.
Prisiminė seną istoriją
Apie savo susitarimus su teisėjais pareigūnams išsamiai papasakojęs ir už tai baudžiamosios atsakomybės išvengęs buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas prisiminė net 2013–2014 metus, kai dėl vienos bylos baigties esą tarėsi su Apeliacinio teismo teisėju A.Bielskiu.
Tikslaus susitarimų laiko nenurodęs D.Zagreckas užsiminė bandęs paveikti šį teisėją ir išsukti nuo bausmės jauną Rokiškio gyventoją Andrių Zalubą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime atleisti D.Zagrecką nuo baudžiamosios atsakomybės teigiama, jog ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad advokatas, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, susitarė priimti kyšį, kad paveiktų Apeliacinio teismo teisėją.
Bylos duomenimis, Vilniaus centre, Žygimantų gatvėje įsikūrusioje savo kontoroje, D.Zagreckas susitiko su Panevėžio apygardos teismo už plėšimą ir bandymą nužudyti jau išteisintu A.Zaluba.
Rokiškėnas advokatui pažadėjęs 15 tūkst. eurų už tai, kad skundus dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio nagrinėsiantis Apeliacinis teismas jo nepakeistų ir jis liktų išteisintas.
Pinigai – tik kalbos?
Skundą dėl šio nuosprendžio turėjo nagrinėti teisėjų kolegija, kurią sudarė A.Bielskis, Apeliaciniame teisme jau nebedirbanti Laima Garnelienė ir Svajūnas Knizleris, kuris yra miręs.
Teismo nutartyje teigiama, jog netrukus po susitarimo su A.Zaluba D.Zagreckas Apeliacinio teismo patalpose susitiko su A.Bielskiu ir tiesiogiai jam pasiūlė, o teisėjas sutiko priimti 10 tūkst. eurų už tai, kad nebūtų pakeistas rokiškėną išteisinęs nuosprendis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nenurodyta, kad D.Zagreckas iš tiesų būtų davęs, o teisėjas paėmęs pinigus.
Nerado padegimo įkalčių
Anksčiau dėl vagysčių teistas, o šiuo metu už narkotikų gabenimą ilgą laisvės atėmimo bausmę atliekantis A.Zaluba su metais vyresniu rokiškėnu Robertu Pigaga buvo kaltinami apiplėšę, o vėliau padegę bendrabučio kambarį, kuriame miegojo du neblaivūs vyrai.
Įsibrovėliai sumušė 45 metų šeimininką ir jo svečią, sprukdami su pagrobtais daiktais padegė butą, o sumuštus vyrus paliko jame užrakintus.
Nukentėjusieji pajėgė iš vidaus išlaužti duris ir pabėgti iš degančio buto, tačiau nusileisti laiptais iš 4 aukšto jiems nebeužteko jėgų. Vyrai sukniubo uždūmintame koridoriuje, kur juos surado ir išgelbėjo ugniagesiai.
Dėl gaisro jau po vidurnakčio ugniagesiams teko evakuoti dešimt namo gyventojų, o butas smarkiai išdegė.
Atlikus tyrimą įtarimai dėl plėšimo ir padegimo buvo pareikšti R.Pigagai ir A.Zalubai, bet pastarasis buvo išteisintas.
Pritrūko įrodymų
Ši istorija teisėjų korupcijos byloje daugiau nebuvo minima, o įtarimai A.Bielskiui nebuvo pareikšti.
Generalinės prokuratūros teigimu, teisėjui A.Bielskiui pranešimas apie įtarimą nebuvo įteiktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad jis padarė ką nors neteisėto.
Tyrimo pradžioje byloje atsidūręs galimo A.Bielskio papirkimo epizodas buvo pagrįstas vien D.Zagrecko pasakojimu, minėti įvykiai buvo seniai, konkrečiai nenustatytu laiku.
Pasakojo, ką prisiminė
Tenkindamas prokuroro prašymą atleisti D.Zagrecką nuo baudžiamosios atsakomybės teismas pažymėjo, kad šis teisininkas nusikalstamoje veikloje galėjo dalyvauti ilgą laiką, todėl nuo kai kurių nusikaltimų padarymo praėjo gana ilgas laikotarpis.
Teismo teigimu, D.Zagrecko parodymų turinys ir apimtis pateikiant duomenis apie nusikalstamas veikas skiriasi, o tai esą rodo, kad jis nederino savo parodymų su bylos duomenimis ir tiriamų įvykių aplinkybes pasakojo iš atminties.
„Lietuvos ryto“ kalbintų teisininkų nuomone, nors A.Bielskis, kaip ir nemažai kitų teisėjų, galėjo būti tiesiog apkalbėtas, vien jo paminėjimas korupcijos byloje – didelė kliūtis jo darbe.
Anot teisininkų, šis teisėjas turėtų nusišalinti nuo visų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tirtų bylų nagrinėjimo.
Apjuodino daug teisėjų
2019 metų vasario mėnesį suimtas D.Zagreckas davė parodymus ir apie savo paties padarytus nusikaltimus, taip atskleisdamas, kad kai kurie teisėjai apie jo svarstymus ir pažadus į teisėsaugos nemalonę patekusiems žmonėms net nežinojo.
Tiriant bylą paaiškėjo, kad papirkti kai kuriuos teisėjus pažadėjęs ir pinigų sumas nurodęs D.Zagreckas su jais net nebuvo susitikęs ir jų nagrinėjamų bylų neaptarinėjo.
Pažadai už pinigus net nesirengiant jų tesėti teisininkams primena klasikinį sukčiavimą, bet tokie įtarimai D.Zagreckui nebuvo pateikti, o jo apkalbėtiems teisėjams iškilo nemažai problemų.
Po apklausų – abejonės
Vien dėl D.Zagrecko kalbų į apklausas STT buvo kviečiami Vilniaus apygardos teismo teisėjai Audrius Cininas ir Gintaras Dzedulionis, o vėliau prokurorai juos bandė nušalinti nuo bylos, kurioje korupcija kaltinamas buvęs Regionų apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas.
Vėliau paaiškėjo, kad nieko apie D.Zagrecko pažadus ją papirkti nežinojo ir to paties teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė.
Šeši teisėjai, dėl kurių veiksmų buvo kilę pagrįstų įtarimų, tyrimo metu apklausti kaip specialieji liudytojai. Kai kurie jų jau tuo metu buvo išėję iš darbo.
Įtarimai – nepagrįsti
Tuometis Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys ir to paties skyriaus teisėjas Linas Žukauskas iš pareigų pasitraukė po to, kai buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.
Praėjus daugiau nei metams nuo tyrimo pradžios A.Kruopys buvo tapęs įtariamuoju, esą paėmęs iš D.Zagrecko 2 tūkst. eurų už pageidaujamo teisėjo paskyrimą garsioje verslininko Dariaus Vaisėtos nužudymo byloje.
Vėliau prokuratūra šį tyrimą nutraukė, o teismas pripažino, kad A.Kruopys nėra įvykdęs jokio nusikaltimo.
Ilgai slėpė pavardes
Bylą, dėl kurios teisėsaugos akiratyje atsidūrė ir L.Žukauskas, nagrinėjusioje kolegijoje buvo ir A.Bielskis.
Ar kelis kartus D.Zagrecko paminėtas A.Bielskis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, prokurorai neatskleidė.
Prokuratūros teigimu, informacija apie specialiaisiais liudytojais tapusius teisėjus nevieša, todėl apie tai informuojamos tik teismų savivaldos institucijos. Tačiau net ir tai buvo padaryta ne iš karto.
Teisėsaugai pradėjus tyrimą tuometis Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas ne kartą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad kuo greičiau būtų nurodytos specialiaisiais liudytojais tapusių teisėjų pavardės ir būtų galima spręsti, ar jie toliau gali eiti savo pareigas ir nagrinėti bylas.
Atskleisti įtarimų sukėlusių teisėjų pavardes tąkart reikalavo ir kai kurie Seimo nariai, suabejoję, ar tokie teisėjai toliau nenagrinėja korupcijos bylų.
