Apie tai šeštadienį Liberalų sąjūdžio surengtoje diskusijoje „Taip, ji (ne)gali: ar lyderystė turi lytį?“ diskutavo Seimo narė, buvusi Trakų merė Edita Rudelienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė, buvusi „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė bei advokatų kontoros „Walless“ vadovė, viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų Dovilė Burgienė.
Išskiria kelias problemos kryptis
Lyčių lygybė ir lygios galimybės šiandien vis dar yra aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – Europos Sąjungos (ES) mastu tik 8 procentai aukščiausių pozicijų priklauso moterims. Paklausta, ar įmanoma artimiausiu metu pajudėti į priekį, parlamentarė E.Rudelienė svarstė, jog natūralaus ir greito pokyčio vis dar nepastebime.
„Tiek Lietuvoje, tiek turbūt ir kitose šalyse vis dėlto tie stereotipai yra labai gajūs, kad moterys turi būti šeimoje, turi auginti vaikus – taip, bet mes tam turime ir vyrus. Man atrodo, šioje vietoje pareigomis tikrai galima dalintis, ir kas paskutiniu metu ir įstatymų pakeitimuose šiek tiek padaryta, kad tėvystės atostogų būtų labiau skatinami išeiti vyrai.
Kai moteris išeina metams, dviem ar trim, jai grįžti į darbą, į tam tikras pozicijas yra labai sunku, nes pokytis visuomenėje vyksta taip greitai, kad tu vėliau tiesiog nebespėji.
Bet moterys taip pat turėtų kelti sau didesnes ambicijas ir pasakyti, kad mes galime. Man, kaip politikei, tenka būti vyriškoje bendruomenėje, ir nėra taip lengva ir paprasta būti tos bendruomenės dalimi, nes jie turi tam tikras tradicijas, savo juokelius, tam tikrų dalykų, kur nenorėtų, kad moterys dalyvautų, ar čia joms ne vieta. To vis dar yra ir labai daug“, – tvirtino E.Rudelienė.
Viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų D.Burgienė pasakojo, kad prieš 10 metų, kai ši asociacija buvo įsteigta, pagrindinė problema buvo šią temą apskritai aktualizuoti visuomenėje. O dabar esą dirbama jau keliomis kryptimis.
„Kad daugiau visuomenės narių pripažintų, kad ji egzistuoja, kad nėra lygių galimybių. Ne lygybės, o lygių galimybių – nes lygybės nėra, komunizmas įrodė, kad jis negali praktiškai egzistuoti. Tai dėl tų lygių galimybių mes po daug metų dabar esame išskyrę keturias pagrindines kryptis – viena jų yra kuo daugiau moterų vadovaujančiose pozicijose, kad tai būtų pavyzdys, saviraiška ir nauda visuomenei.
Mes dirbame su šeimos bei profesinės veiklos derinimo problema, kad būtų galima palengvinti moterims, šeimoms tiek galimybę dirbti, tiek būti gerais tėvais ir dalyvauti šeimos gyvenime. Toliau yra lygaus atlygio tema, kad už tą patį darbą atlygis būtų lygus, ir paskutinė, bet tikrai ne mažiausiai svarbi sritis yra švietimas“, – aiškino specialistė.
Pasak D.Burgienės, pasaulyje jau yra išbandyta pačių įvairiausių modelių – nuo privalomų kvotų įmonių vadovybėse, iki geranoriškų paskatų. Tačiau, jos manymu, svarbu kalbėti ne tik apie įmones, bet ir apie visą visuomenę.
„Yra tokia taisyklė – 40 procentų ir 60 procentų – nesvarbu, kurios lyties yra daugiau. Turime suprasti, kad valdybos funkcija yra padėti ir prižiūrėti akcininko pinigus, o tam reikalingi žmonės, turintys profesinę kompetenciją. Lietuva yra maža šalis, ir įvairių sričių kompetencijų turinčių žmonių apskritai nėra daug, todėl visada turi būti geriausias kandidatas – nebūtinai moteris, nebūtinai vyras. Ar lyderystė turi lytį? Turi, nes lyderiai yra žmonės, ir mes tą visada turime prisiminti“, – pažymėjo ji.
Išskiria palaikymo svarbą
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė K.Meidė dalijosi patirtimi, kad per visą savo karjerą jai neteko susidurti su lyčių lygybės problema, tad ji iš pradžių net nenumaniusi, kokio masto klausimas tai yra.
„Gyvenime man turbūt pasisekė, kad kaip moteris patyriau nedaug trikdžių darant tai, ką dariau. Ir man atrodė, kad visas pasaulis yra toks. Visos vadovų komandos, kuriose dirbau, turbūt būtų labiau apkaltinusios mane vyrų genocidu, nei atvirkščiai. Galbūt kai įmonės vadovė yra moteris, tai ir komanda kažkaip be nuostatų tampa subalansuota.
Visgi sau turiu atsakymą, kad viskas yra pas mus galvoje. Visos baimės dėl to, ar aš suderinsiu, ar aš galėsiu, ar pajėgsiu, ar esu pasiruošusi tapti vadove, viskas buvo mano galvoje. Pirmieji žingsniai buvo be galo baisūs, ir vis galvojau, ar pateisinsiu lūkesčius“, – dėstė moteris.
Pasak K.Meidės, moterims ypač trūksta pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis.
„Atsakomybės jausmas yra toks stiprus, kad jis ir gniuždo tą pasitikėjimą. Atrodo, kad tu nesi tikra, ar esi šimtu procentų pasiruošusi. Tad pati moteris sau daug kur užkerta kelią.
Šiandien galėčiau pasakyti labai daug ačiū tiems žmonėms, kurie buvo aplink ir mane padrąsino. Tie žmonės manimi tikėjo žengiant pačius drąsiausius žingsnius labiau, nei aš pati savimi. Vėliau jau atsiranda gerosios patirtys, kai supranti, kad padarei gerai, atiduodi visą save, ir rezultatas yra“, – kalbėjo ji.
Pasak Advokatų kontoros „Walless“ vadovės D.Burgienės, panašias tendencijas rodo ir apklausos – ji pabrėžė, kad vyrai į tam tikras pozicijas linkę kandidatuoti, jeigu atitinka tik apie 60 procentų reikalavimų, o moterys sėkmę bando tik tada, jei atitinka visus 100 procentų.
„Iš esmės, moterims reikia tos drąsos, pasitikėjimo, kad niekas jų nesugniuždys ir nereikės per vieną dieną užkariauti pasaulio“, – pridūrė ji.
Diskusijos dalyvė atkreipė dėmesį, jog šiais laikais jau yra nemažai tyrimų, identifikuojančių, kokių savybių reikia ir reikės šiuolaikiniams lyderiams. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau buvo labai svarbus žmogaus autoritetas, statusas ar socialiniai ryšiai, dabar reikėtų pagalvoti apie empatiškus, atjaučiančius lyderius, sugebančius prisitaikyti ir, esant poreikiui, net keisti savo organizaciją.
„Aš nenoriu pasakyti, kad nuo šiol moterų daugės, o vyrų mažės. Galbūt vyrai irgi adaptuosis – man atrodo, kad, jeigu vyrams yra pernelyg saugi aplinka ir nėra konkurencijos iš moterų lyderystės pozicijos, jie užsisėdi ir nieko neišmoksta. Iš principo moterys, norėdamos būti vadovėmis, neturi tapti vyriškomis, o vyrai neturi tapti moteriškais, nes žmogus yra žmogus, lyderis yra autentiškas. Bet konkurencija tokiomis savybėmis, kurių dabar reikia, yra naudinga“, – teigė D.Burgienė.
Atsakomybė – ir valstybei
Liberalė E.Rudelienė savo ruožtu kalbėjo, kad esant politikoje derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą tikrai nelengva.
„Sunku, kai yra ir vaikai, ir namai, ir šeima, ir didžiulis užimtumas. Aš savo gyvenimą skaičiuoju nuo to, kai atėjau į mero poziciją 2014 metų pabaigoje. Tada taip susidėliojo gyvenimas, kad praktiškai visi savaitgaliai yra užimti, tas pats ir Seime – kasdien dirbi su įstatymais, dokumentais, komisijomis, komitetais, savaitgaliais vyksta susitikimai su žmonėmis, o tai reikalauja ir laiko, ir jėgų. Bet kai tu nori – susiplanuoji viską. Suplanuoji tam tikras dienas, vakarus, kurie bus šeimoje.
Šioje vietoje ir vyrams yra sunku, nes tikrai yra daugybė vyrų, kurie ir vaikus prižiūri, ir šeimai skiria laiko. Man atrodo, visuomenės pokytis po truputį vyksta, svarbu susitarti šeimoje, nusistatyti tam tikras taisykles“, – aiškino Seimo narė.
K.Meidė pridūrė, kad galiausiai ateina toks laikas, kai reikia sau užduoti svarbius klausimus, ir tik jie priverčia pajudėti į priekį.
„Tarkime, šiandien yra tavo vaiko šokių konkursas, į kurį tave kvietė, ir yra kažkoks surinkimas, valdybos posėdis, kuris bus ir kitą mėnesį, ir dar kitą mėnesį. Tada atsisėdi ir galvoji, kad turi priimti sprendimą. Čia man padėdavo 10-ies metų taisyklė. Paklausi savęs, kaip šis mano sprendimas man atrodys po dešimties metų? Vaiko šokių konkurso jau turbūt nebus, ir jis tikrai prisimins, ar mama ten sėdėjo, ar ne.
Tai man reikėjo laiko ir vidinės brandos, kai aš ėmiau atsirinkti ir kartais nenueiti į tam tikrus savo verslo, įmonės ar organizacijos renginius, jeigu tai nėra kritinio svarbumo reikalai. Jaunai moteriai, kuri turi tikslų ir planų, nori save realizuoti, tikrai nereikia savęs apgaudinėti, kad bus lengva – taip, vaikai sirgs, rūpesčių bus. Tad labai geras patarimas – pirmiausia susitarti su savimi, o vėliau – ir šeimoje, ir svarbu nereikalauti savęs būti motina iš didžiosios raidės“, – patarė Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė.
Visgi, pasak D.Burgienės, labai daug kas priklauso ir nuo valstybės priimamų sprendimų, nes pati šalis gali pasirinkti būti draugiška šeimai.
„Organizuoti vaikų priežiūrą taip, kad mamoms ir tėčiams būtų lengviau nuo mažo vaiko amžiaus grįžti į darbą, lygiai taip pat didesnius vaikus užimti ne iki 13 valandos, o iki, tarkime, 18 valandos. Danijoje 70 procentų mažus vaikus turinčių šeimų normaliai dirba.
Galima sakyti, kad taip, yra emocinis ryšys, ir, žinoma, aš labai gerbiu moteris, kurios augina vaikus namuose, nes visuomenei jos labai naudingos, bet yra situacija tokių žmonių, kurie negali sau leisti samdyti auklės, negali sau leisti trejus metus nedirbti. Tai yra klausimai, kuriuos reikia kelti valstybei“, – dėstė viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų.
Kodėl moteriai po vaiko gimimo svarbu grįžti į darbą kuo anksčiau? D.Burgienės tvirtinimu, didelį vaidmenį čia turi ir vadinamasis „pay gap“ – atlyginimų skirtumas už tą patį darbą, tas pačias pareigas ir tą patį darbo sudėtingumą. Lietuvoje, pasak jos, šiuo metu jis siekia apie 13–15 procentų.
„Tai reiškia, kad moteris gauna 15 proc. mažesnį atlyginimą dėl to, kad yra moteris. <...> Dar viena problema yra „motinystės bausmė“ – moteris, kuri turi vaikų, nuo to momento, kai gimsta vaikai, atsilieka, ir visą gyvenimą ji 15 procentų atsilieka. Tada senatvėje gauna mažesnę pensiją, o jeigu yra vieniša – patiria skurdą“, – pažymėjo D.Burgienė.
Visos pašnekovės akcentavo, kad svarbiausia moteriai yra ieškoti palaikančių žmonių, o dar svarbiau – pačioms nuolat vienai kitą palaikyti.
„Jeigu yra tam tikri dalykai, kada galime padėti, pagelbėti, patarti, būkime tos, kurios viena kitą palaiko, nes nėra taip lengva viską pasaulyje padaryti vienai. Linkiu daugiau drąsos ir būkite savo gyvenimo šeimininkėmis“, – linkėjo parlamentarė E.Rudelienė.
