Apie tai Liberalų sąjūdžio renginyje „Liberalių idėjų festivalis 2022“ surengtoje diskusijoje „Kaip išlaikyti kovinę dvasią ir nenutrūkstamą paramą Ukrainai?“ kalbėjo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, paramos grupės Ukrainai „Blue / Yellow“ įkūrėjas ir vadovas Jonas Ohmanas, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, Ukrainos Centro vadovas Algirdas Kumža ir politologas, žmogaus teisių gynėjas Vytis Jurkonis.
Karo nuovargis jaučiamas skirtingai
Kalbėdamas apie tai, kaip pasireiškia karo nuovargis, S.Gentvilas teigė, jog „pinigais, pastangomis ir problemų prioritetais“. Pasak jo, toks nuovargis yra blogiausia, kas gali nutikti kariaujant.
„Šiandien kainų augimas tapo pagrindinėmis antraštėmis, bet už penkių – šešių šimtų kilometrų krenta bombos ir žūsta žmonės. Miškininkai vis dar negali išvažiuoti į užminuotus miškus. Mes pavargstame ir tai yra blogiausia, kas gali būti, nes mobilizacija, kuri vyko per pirmą savaitę, yra išsikvepianti.
Reikia suprasti, kad vyksta energetinis, tiesioginis karas, ir jokių iliuzijų mes neturime turėti. Karas turi būti laimėtas ir mes esame karo dalis. Negalime pavargti“, – sakė aplinkos ministras.
Jam pritarė J.Ohmanas, sakęs, jog „nuovargio negali būti, nes tai yra mūsų karas, mūsų laisvė, mūsų interesas visomis prasmėmis, o saugi Ukraina yra didesnis saugumo garantas nei NATO“.
Paramos grupės vadovas dalijosi, jog žmonės vis dar aukoja, nors ir mažiau.
„Negalima lyginti su pirmomis dienomis. Dabar be jokios abejonės tie skaičiai yra mažesni, bet jie stabilūs. Mes vis tiek kiekvieną dieną matome, kad aukojama toliau“, – teigė J.Ohmanas.
Ukrainos centro vadovas A.Kumža teigė, jog iš lietuvių pusės nuovargio nemato. Pasak jo, savanorių ir norinčių padėti organizacijų vis daugėja.
„Dabar yra problema, kaip mūsų renginių tinklelyje surasti vietos, nes savo paslaugas siūlo psichologai, menininkai ir gydytojai. Nuovargio aš kol kas tikrai nematau, ir, manau, tai yra labai geras ženklas, nes tą jaučia ir Ukraina. Jie stebi mus. Jie jaučia šitą paramą. Kaip jau buvo pasakyta, neturime teisės pavargti, nes jiems reikia tos atjautos, ir, žinoma, materialios paramos“, – teigė Ukrainos centro vadovas.
Apie paramos svarbą kalbėjo ir J.Ohmanas. „Rusija kuria savo naratyvą kiekvieną dieną, mes turime daryti kontrataką, ką mes ir darome su savo aukomis, pinigais, pastangomis, savanoriavimu ir taip toliau“, – sakė jis.
Kitokią nuomonę apie nuovargį išsakė V.Jurkonis, teigęs, jog nuovargis egzistuoja, ir svarbiausia jo nesigėdinti.
„Aš manau, kad to nuovargio esama, ir svarbiausias dalykas yra nebijoti pasakyti „pavargau“, nesigėdinti to. Nes blogiausia yra ne pats nuovargis, o lūžimas arba visiškas išsekimas. Todėl, manau, pripažinti, kad tas nuovargis egzistuoja ir pakeisti vieniems kitus yra labai svarbu“, – teigė žmogaus teisių gynėjas.
Kalbėjo apie ekologiją
Paklaustas, kokia yra aplinkosauginė situacija Ukrainoje, S.Gentvilas teigė, jog žala – didelė.
„Kiek bombų numestų ant cheminių gamyklų, kiek yra miestų, kuriuose nebėra geriamo vandens, kiek yra miškų, kurie yra užminuoti, kiek pastatų sugriauta. Tai yra nesuskaičiuojami dalykai, kuriems reikia pinigų, bet pinigai šiandien Ukrainoje yra kreipiami karui laimėti, ir tai – natūralu, yra prioritetinės sferos ir mažiau prioritetinės“, – sakė jis.
Taip pat aplinkos ministras teigė, jog ši žala paliečia ir Lietuvą.
„Prieš dvi savaites Lietuvos miestuose buvo rekomenduojama neiti į lauką kvėpavimo ligas turintiems žmonėms, nes Ukrainoje degė miškai. Dėl sauso klimato ir dėl karo, nes bombos leidžiasi, minos sprogsta, užsidega sausas miškas ir Ukrainos karas ir dulkės, smalkės, atkeliavo pietiniais vėjais iki mūsų“, – prisiminė S.Gentvilas.
Apie kitokią, dvasios ekologiją, pasakojo Algirdas Kumža.
„Dvasios ekologija yra nepaprastai svarbus dalykas ir tam reikia atjautos, psichologinės paramos, ką mūsų centras organizuoja, nes ukrainiečių dvasia yra patyrusi daug visokių traumų ir be šito karo. Imkime paskutinį šimtmetį: du pasauliniai karai, kurie pirmiausia per Ukrainą pervažiavo, tada Holodomoras, kurį sąžiningi pasaulio parlamentai pripažino ukrainiečių tautos genocidu, ir Černobylio sprogimas, dabar šitas karas.
Jis palieka nežmogiškus randus dvasioje, sukelia ir neapykantą, ir kerštą, išlenda patys juodžiausi demonai. Į tai mes turime labai atsižvelgti, būti tolerantiški šitiems žmonėms, su atjauta žiūrėti ir remti, kuo galime“, – sakė Ukrainos centro vadovas.
Pabrėžė dėmesio Ukrainai svarbą
Diskusijos dalyviai teigė, kad siekiant padėti kovojančiai Ukrainai, svarbu išlaikyti dėmesį. Pasak politologo V.Jurkonio, Rusija gali tam trukdyti.
„Dėmesys yra. Svarbu tik mokėti prioritetus išdėlioti ir lygiai taip pat nepasiduoti pagundai ieškoti politinių taškų vidaus politikoje. Kai esi karo lauke, dirbi su humanitarine pagalba ir matai, kaip politikai iš to daro politikos taškus, tas labai erzina, ir tada kartais ima neviltis. Turėtų būti reali parama, politinė valia, ir panašiai. Suprantama, kad bus ir vidaus politikos klausimais, bet tą reikėtų daryti ne Ukrainos sąskaita. Man atrodo, svarbiausias dalykas yra išlaikyti tą dėmesį.
Kariniame lauke Rusijai dabar nelabai sekasi. Jie viską bando laimėti mase, brutalia jėga, ir panašiai. Bet ta dalis, kurią jie praktikuoja jau dešimtmečius, tai yra papirkimai, kleptokratiniai ryšiai ir visa kita, niekur nedingo.
Manau, kad jie bandys nukreipti dėmesį į kitus klausimus, ieškoti kažkokios pleišto politikos ir mūsų atsparumas, mūsų visuomenių atsparumas čia labai svarbus dalykas, taip pat politikų disciplina bei atsakomybė, suprantant, kad čia nėra tas momentas, kada galima išnaudoti užsienio politikos klausimus ir kalti savo politinius oponentus.
Turi būti sutelktumas, nes priešas yra bendras ir tas dėmesys Ukrainai, jis turi būti išlaikomas“, – sakė politologas.
Pasak J.Ohmano, dėmesio sutelktumui į Ukrainą, o kartu ir skiriamai paramai, didelę įtaką turi Ukrainos karių sėkmė karo lauke.
„Dabar, kai mes matome, kaip Ukraina labai sėkmingai kariauja, užima teritorijas prie Charkovo, dėmesys jai auga tiek tarp paprastų žmonių, tiek tarp politikų. Ukrainiečiai irgi tai supranta,“ – teigė paramos grupės vadovas.
Svarbu paaiškinti priežastis
Paklaustas, kaip kylant kainoms užkirsti kelią susiskaldymui visuomenėje, S.Gentvilas sakė, jog svarbu paaiškinti, kodėl taip vyksta.
„Kiekvienoje vakarų Europos vyriausybėje dabar gresia interpeliacija energetikos ministrams. Užsidarinėja pramonė visur. Klausimas, ar mes sugebėsim išaiškinti kodėl. Kremlius uždarė vamzdžius prieš gerus metus, Didžiojoje Britanijoje žlugo virš trisdešimt nepriklausomų energetikos tiekėjų, tokių kaip „Perlas energija“, todėl, kad kainos kilo į viršų Didžiojoje Britanijoje. Čia yra platus fenomenas.
Tai yra karas prieš Europą, prieš Europos ukrainietiškas vyriausybes, prieš Europos pramonę, ir mums reikia atsilaikyti. Reikia, kad Europa nepalūžtų ir suprastų, kad tai yra jos karas. Kremlius pradėjo karą prieš Europą gerokai anksčiau, nei nusileido bombos ant Kijevo. Neužpildytos dujų saugyklos buvo taktinis manevras, kad prasidėjus karui Rusija galėtų užkelti kainas, nes dujų negalima paprastai eksportuoti, jos dažniausiai eksportuojamos dujotiekiu“ – teigė aplinkos ministras.
Jam antrino V.Jurkonis, sakydamas, kad svarbiausia aiškinti priežastis ir sakyti tiesą.
„Reikia įrodyti europiečiams, kad tai yra ir jų karas, rodyti pavyzdžius, iš kur atsiranda tos visos socialinės įtampos, rodyti negerus veikėjus, kurie užsiima pleišto politika, ir panašiai. Kalbėti sąžiningai. Čia nėra tik politikų veikla, tai yra ir žurnalistų, ir visuomenės, ir nevyriausybininkų.
Kitas dalykas, kurį reikia labai aiškiai įsisąmoninti ir sakyti, tai, kad nieko nėra šiame pasaulyje pigaus. Nafta ir dujos niekada nebuvo už dyką, buvo alternatyvūs kaštai, kuriuos mes dabar jaučiame. Už naftos slypi gamtos išnaudojimas. Kai mes buvome priėmę politinius sprendimus mokėti brangiau, bet ilgalaikėje perspektyvoje būti mažiau priklausomiems nuo Kremliaus, buvo daug iečių sulaužyta, bet šiandien atrodo, kad gal buvo geri sprendimai priimti. Mes matome, kad ir Vokietija link to juda“, – sakė politologas.
