„Dramblys su molinėmis kojomis“: kaip ukrainiečiai apgavo rusus ir ko dabar labiausiai bijo V. Putinas

2022 m. rugsėjo 12 d. 19:25
Pastaruoju metu iš karo lauko skrieja pozityvūs signalai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad jo šalies kariai, tęsdami didelio masto kontrpuolimą šalies rytuose, iš Rusijos pajėgų visiškai atkovojo strategiškai svarbų Iziumo miestą. Kontratakos toliau vyksta ir Charkivo srityje, kur vis daugiau kaimų ir miestelių patenka į ukrainiečių globą.
Daugiau nuotraukų (14)
Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas paskelbė, kad nuo kontrpuolimo pradžios anksčiau šį mėnesį iš Rusijos jau atkovota 3 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos.
Ar garsiai skelbti planai atsikovoti Chersono sritį ir netikėtas puolimas Charkivo link buvo sąmoningas ukrainiečių sumanymas?
„Dramblys su molinėmis kojomis“
Atsargos pulkininkas, Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas Gintaras Bagdonas įsitikinęs, kad Rusijos pajėgoms staigus ukrainiečių puolimas rytuose buvo netikėtas.
„Paprastai tokioje operacijoje turėtų dalyvauti puolamoji jėga. Be jos, sėkmės nebūtų, jeigu nebūtų labai gerai organizuota žvalgyba, nuo kurios viskas prasideda. Tai yra visų situacijų žinojimas, vertinimas, valdymas, kontrolė, vadovavimas, sąveikos palaikymas, koordinavimas tarp atskirų ginklų rūšių.
Tai tikrai didžiulis karo menas viską suderinti ir ukrainiečiai iki tol to nebuvo darę“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasidžiaugė G.Bagdonas.
Eksperto teigimu, belieka tik spėlioti, kaip Ukrainos kariams pavyko sutelkti tūkstantines pajėgas Charkivo srityje ir išlikti nepastebėtiems arba tinkamai neįvertintiems.
„Tai yra visiškas (rusų karių) neatsakingumas, vidinė korupcija, persismelkusi kariuomenėje, prisitaikeliškumas, labai prasta vadyba“, – sakė jis.
Atsargos pulkininkas Rusijos kariuomenę apibūdino kaip „dramblį su molinėmis kojomis“.
„Kas mane toliau stebina, jeigu informacija viešuosiuose šaltiniuose yra teisinga, kad rusai toliau stengiasi vykdyti puolimą Donecko regione, iki vienos ar kitos datos įgyvendinti Putino uždavinį“, – stebėjosi G.Bagdonas, paaiškindamas, kad dabar jiems būtų protingiau telktis gynyboje.
Tačiau, nors ukrainiečiai ir gali pasidžiaugti pastarųjų dienų laimėjimais, pergalės kare per anksti ekspertas ragina nešvęsti.
„Akivaizdu, ukrainiečiai dabar išlaiko iniciatyvą. Bet karas dar truks ilgai. Priešo nereikia nuvertinti. Deja, Kremlius nemato galimybės pralaimėti. Jie yra pasimetę, ieško sprendimo. Jie stengsis palaužti ukrainiečių valią, toliau naudodami visus įmanomus būdus, išteklius“, – pažymėjo atsargos pulkininkas.
Jis abejojo, ar net ir kamuojamas tokių nesėkmių Ukrainoje diktatorius Vladimiras Putinas ryšis skelbti visuotinę mobilizaciją, nes savo visuomenės sukilimo jis bijo labiau, nei nesėkmės kare.
„Jo režimo, jo sukurtos sistemos stabilumas jam yra svarbiau nei karas ar tolimesnis Ukrainos likimas. Putinui svarbiau išlaikyti vidinį stabilumą“, – konstatavo G.Bagdonas.
Okupuotų teritorijų gyventojai keičia poziciją?
Politologas, LRT bendradarbis Ukrainoje Alvydas Medalinskas ukrainiečių sėkmę aiškino geru pasirengimu ir netikėtumo faktoriumi.
„Rusija ten nesitikėjo tokio Ukrainos puolimo. Ir karinė, ir politinė vadovybė kalbėjo apie Chersono puolimą. Iš tikrųjų čia yra labai gera karinės taktikos ir strategijos simbiozė“, – įsitikinęs A.Medalinskas.
„Kitas klausimas, į kurį aš iki šiol neturiu atsakymo, ar tai buvo gerai parengtas Ukrainos karinės vadovybės žingsnis, apie kurį ji žinojo, pavyzdžiui, prieš mėnesį ar dvi savaites, ar tai buvo rezultatas vidinės diskusijos tarp generaliteto“, – pridūrė jis.
Pasak politologo, kilusią paniką Kremliuje įrodo jų išmonės nebuvimas, kaip apdumti akis, kodėl jų kariai sprunka: „Jie galėjo kalbėti apie persigrupavimą, persiformatavimą, kariuomenės permetimą į kitą frontą, kad čia gal ne toks svarbus dalykas.“
Ekspertas atkreipė dėmesį į pasikeitusią okupuotose teritorijose jau ne vienerius metus gyvenančių žmonių poziciją.
„Jie (rusai) paleido džiną iš butelio. Dvi dienas jie varė panikos kupinas laidas, kurios, įdomiausias dalykas, pasiekė net okupuotas teritorijas iki 2014 metų Donecke ir Luhanske, ten žmonės pradėjo kurti istorijas ir aiškintis, kada ateis Ukrainos kariuomenė.
Kai kurie pažįstami žmonės, kurie ten turi giminių, sako, kad situacija įdomiai keičiasi, nes net neutraliai mąstę žmonės tampa proukrainiečiais, o priešiškai mąstę sako, kad gal mes kažkur ir klydome.
Keičiasi nuotaikos tų, kurie buvo pasirengę besąlygiškai gintis ir mano, kad Donecko ir Luhansko negalima paimti“, – tikino A.Medalinskas.
Vyksta du lygiaverčiai puolimai?
Karybos ekspertas Deividas Šlekys savo ruožtu nemano, kad, garsiai skelbdami apie puolimą pietų kryptimi, ukrainiečiai pergudravo rusus dėl tikrojo puolimo rytuose. Anot jo, tai – du lygiaverčiai kontrpuolimai.
„Visų pirma, mano manymu, pietų puolimas Chersono kryptimi kaip ir buvo, taip ir lieka pagrindinis, nes, žiūrint į Ukrainos, kaip valstybės, išlikimo klausimą, Juodosios jūros pakrantės išvadavimas arba kontrolė yra gyvybiškai svarbi. Ji yra daug svarbesnė, nei rytinių zonų kontroliavimas.
Čia, sakyčiau, vyksta du lygiaverčiai puolimai dviem kryptimis ir Chersonas toliau yra irgi tikrai pagrindinė ašis“, – „Žinių radijuje“ komentavo D.Šlekys.
Ekspertas taip pat kvestionavo, ar ukrainiečiai iš tiesų kurį laiką ruošėsi tokiam sėkmingam puolimui rytuose, ar iš dalies jiems nusišypsojo ir sėkmė. Tai, pasak jo, parodys artimiausios dienos, ar jiems pavyks judėti į priekį logistiškai, ar teks sustoti.
„Kad jie ruošėsi, taip, bet, ar jie planavo tokio masto (kontrpuolimą), aš manau, pasimatys artimiausiomis dienomis, kadangi jie užėmė tiek daug teritorijos, taip toli pasislinko į priekį, kad tuoj jų pačių logistinė sistema pradės strigti“, – perspėjo D.Šlekys.
Rusų pajėgų reakciją į kontrpuolimą karybos ekspertas įvardijo kaip visiškai chaotišką.
„Tai – geras dalykas. Tikrai akivaizdu, kad informacijos apie tai, jog Ukrainos pusė kažką visgi ruošiasi daryti Charkivo zonoje, buvo, vis tiek ir kariai buvo telkiami, ir tam tikri apšaudymai vyko. Vadinasi, karinė žvalgyba arba nesuveikė, arba informacija nesuvaikščiojo tarp skirtingų vienetų.
Tai, kad dalis karinių vienetų pabėga ir neduoda paramos vadinamai „Rosgvardijai“, rodo, kad nėra pokalbių tarp skirtingų Rusijos jėgos struktūrų. Kiekvienas už save. Visiškai nėra bendradarbiavimo, sąveikos, vieni bėga, kitus palieka likimo valiai.
Tai, kad kariai bėga, palikdami ginkluotę, techniką, rodo visiškai absoliutų disciplinos nebuvimą, moralinį sugriuvimą. Tai reiškia, kad vadų lygmuo nebeveikia, jų nebėra arba jie yra visiškoje nekompetencijoje“, – kalbėjo jis.
kontratakos^InstantUkraina
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.