Politologas Bernaras Ivanovas – dar griežtesnis. Jis pareiškė, kad tokiais siūlymais sekame nacistinės Vokietijos pramintais takais.
Mato sąmoningą kenkimą valstybei
Po grupės lietuvių žygio į Minską, o vėliau – ir į Maskvą, Lietuvoje pradėta diskutuoti, kaip nubausti šalies piliečius, flirtuojančius su diktatorių Aliaksandro Lukašenkos bei Vladimiro Putino režimais. Konservatoriai A.Pocius ir L.Kasčiūnas teikia siūlymą iš nelojalių valstybei asmenų atimti pilietybę.
„Mūsų pagrindinis siekis yra numatyti būtent išskirtinius Lietuvos Respublikos piliečio pilietybės netekimo atvejus. Aš manyčiau, kad pati sąvoka turėtų būti galbūt kitaip formuluojama – ne atėmimas, o būtent netekimas išimties atveju. Padarius kažkokį nusikaltimą juk netenkama laisvės.
Tegul teisininkai būtent ir suranda tinkamą mechanizmą, kad už tai, jog kenkiama mūsų valstybei, mūsų santvarkai, turėtų būti bandoma sustabdyti panašius vykimus į Minską, Maskvą, o ne tai, kad nieko nedarome ir laukiame, kol kažkokia delegacija vėl važiuos ir tą patį darys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tvirtino A.Pocius.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas citavo profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžius, kad nieko neveikimas irgi yra tam tikras veikimas.
„Mūsų valstybės piliečiai leidžia sau nepaisyti savo pareigų, o jie tik turi teisę, jų supratimu, kalbėti ką nori, važiuoti kur nori. Jeigu Damoklo kardas kabo virš galvos, tai jis atlieka tam tikrą funkciją. Jeigu jo nėra, tu gali veikti, nieko už tai nebus. Tai ir vėl važiuosime galbūt į Maskvą parvežti saulės“, – piktinosi konservatorius.
Tačiau dėl tokio siūlymo nesutariama tarp pačių konservatorių. Jį sukritikavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tačiau A.Pocius to nesureikšmina ir sako, kad metas pradėti diskusiją, kaip nubausti tautos išdavikus.
„Ana pusė per savo įvairius įtakos agentus, galimus koloborantus bando siekti savų tikslų – bando diskredituoti mūsų valstybę, savo visuomenei pateikinėti kitokią nuomonę, kad, va, žiūrėkite, gal reikia eiti gelbėti, padėti tiems lietuviams, ką jie ten daro nesąmones.
Vieną dieną tie gelbėtojai gali pasakyti: važiuojame gelbėti ten vargstančių žmonių“, – perspėjo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Anot jo, pilietybės atėmimas galėtų būti išimtinė bausmė, kuri būtų numatyta karo metu.
„Ką parodė karas Ukrainoje? Kad agresorius dalį savo planų Ukrainos teritorijoje siejo su koloborantais, išdavikais, antikonstitucinių grupių ir organizacijų neteisėta veikla bei kitais nelojalių savo piliečių veiksmais, kurie sukelia pavojų valstybės saugumui, suverenitetui ir konstitucinei santvarkai.
Tokių žmonių yra ir pats mus valstybėje“, – įsitikinęs konservatorius.
Tokios taktikos imdavosi naciai?
Su tuo nenorėjo sutikti signataras Vytautas Plečkaitis. Jo manymu, valstybė jau turi pakankamai įrankių kovoti su tokiais žmonėmis.
„Man, kaip signatarui, kūrusiam Lietuvos valstybę ir kovojusiam už tai, kad ji būtų kuo labiau demokratiška, kad žmogaus teisės būtų kuo labiau apgintos, sunkiai suprantamas toks dalykas, kaip pilietybės atėmimas. Man tai primena sovietinius laikus.
Tais laikais mes buvome visko smarkiai ribojami, mums buvo pripūsta baimės, praktiškai jeigu būtume visą laiką bijoję, būtų ir tos valstybės nebuvę. Bet vis tiek dabar kalbame apie 30 metų patyrimą turinčią valstybę, kuri priklauso demokratiniam pasauliui, ir jau turime įsivaizduoti, kad toks dalykas, kai pilietybės atėmimas, yra kažkas nesuprantamo.
Juk yra struktūros – Valstybės saugumo departamentas (VSD), žvalgyba, kontržvalgyba, prokuratūra“, – komentavo V.Plečkaitis.
Signataras teigė nematąs, kokį pavojų valstybės saugumui gali sukelti keli asmenys, prieš kuriuos esą ir nukreiptos šios siūlomos įstatymo pataisos.
„Ar tie 3–4 žmonės, nuvažiavę į Minską, kelia pavojų Lietuvai? Tegul važiuoja. Ką mes dabar neleisime žmonėms keliauti? Pradėsime nuo Minsko, po to – Kazachstano, po to dar kažką prijungsime. Matau pavojų dėl ėjimo link diktatūros. Yra Seime tokių žmonių, kurie mano, kad kuo mes labiau apsitversime sienomis, tuo būsime saugesni.
Manau, kad su visuomene reikia daugiau kalbėtis, ją mokyti, ruošti karui“, – aiškino pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu esą per daug kreipiamas dėmesys į smulkmenas, užuot darius tai, kas naudinga valstybei: „Aš manau, kad mes nukreipiame dėmesį į nereikšmingus dalykus.“
Dar daugiau kritikos siūlomoms pataisoms turėjo politologas B.Ivanovas. Jis nurodė, kad jokių panašių precedentų, jog už nelojalumą būtų atiminėjamos pilietybės, pasaulyje šiuo metu nėra.
„Pilietybė žmogui suteikiama ne pono Kasčiūno ir ne pono Pociaus. Ne pono prezidento Brazausko, Grybauskaitės ar Nausėdos. Žmogus įgyja pilietybę pagal gimimo faktą. Tai yra absoliučiai prigimtinė žmogaus teisė. Suprantate, tai yra absoliučiai fundamentalūs konstitucializmo principai, suformuluoti dar prieš 2,5 tūkst. metų Aristotelio.
Tai yra prigimtinės teisės normos, kurios galioja iki šiol ir jos yra įrašytos juodu ant balto Jungtinių Tautų organizacijos Žmogaus teisių chartijoje, kad negalima pilietybės, kuri yra įgyta kaip prigimtinė žmogaus teisė, atimti“, – teigė B.Ivanovas.
Tokios taktikos, politologo žiniomis, imdavosi tik nacistinė Vokietija.
„Mes atsiverčiame berods 1937 metų Niurnbergo įstatymus. Ten iš tautos priešo būdavo atimama pilietybė. (...) Susidorojimas prasidėjo nuo socdemų, paskui prieita prie psichikos negalią turinčių žmonių, po to – žydų“, – sakė jis.
