Teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, teismo bendruomenei pristatydamas įgyvendintas naujoves, pažymėjo, kad naujo teisinio reguliavimo pagrindu buvo parengtas iš esmės kokybiškai naujas vidaus teisės aktų paketas, užtikrinantis ne tik savarankiškos įstaigos, kokia ir yra Kauno apylinkės teismas, vadovo didesnę atsakomybę, bet ir jo didesnį įsitraukimą į korupcijai atsparios aplinkos kūrimą.
„Rengiant kokybiškai naujų teismo vidaus teisės aktų paketą, buvo įvertinta, jog efektyvios korupcijos prevencijos neleistų užtikrinti centralizuotas šių priemonių įgyvendinimo modelis, kadangi jis teismui, kaip atskirai savarankiškai valstybės institucijai, nebūtų veiksmingas. Be to, tai prieštarautų ir naujo Korupcijos prevencijos įstatymo esmei, pagal kurią stiprinamas vadovo vaidmuo.
Esant centralizuotam korupcijos prevencijos priemonių modeliui, bet koks atsakingas už korupcijos prevenciją asmuo neturėtų tiesioginio pavaldumo savarankiškos institucijos vadovui, todėl teismo vadovas, turėdamas tik atsakomybę, bet neturėdamas realios galimybės kelti tikslų, formuluoti tokiam „atsakingam subjektui“ užduočių ir pavedimų, negalėtų užtikrinti realios korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo teisme, kuriam ir vadovauja.
Taip įgyvendinama korupcijos prevencija nebūtų efektyvi“ – savo poziciją dėstė A. Purvainis, pabrėždamas, kad dabar Kauno apylinkės teisme įgyvendintas modelis sudaro prielaidas didesniam vadovo įsitraukimui, kadangi vadovas per atsakingą subjektą teisme turi realią galimybę įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Anot teismo pirmininko, parengtu vidinių teisės aktų paketu iš esmės pakeista korupcijos prevencijos sistema Kauno apylinkės teisme. Visapusiškai įgyvendinus naująjį Korupcijos prevencijos įstatymą yra užtikrinama garantija teismo darbuotojams rasti atsakymus į jiems kylančius klausimus kasdienėje veikloje, kad dėl jų elgesio nekiltų net galimos korupcijos regimybė. Taip pat tai garantuoja, kad bus skiriamas realus dėmesys kuriant antikorupcinę aplinką, o teismo vadovas galės įgyvendinti visus suplanuotus skaidrumo pokyčius ir skatinti juos teismo kolektyve.
Antikorupcinę komisiją pakeitė Atsakingas subjektas
Naujoji Korupcijos prevencijos įstatymo redakcija aiškiai įtvirtino „darbus“, kuriuos turėjo atlikti kiekviena savarankiška įstaiga, siekdama antikorupcinio elgesio standarto užtikrinimo. Be įstaigos vadovo, kurio vaidmuo ir atsakomybė įstatymu buvo išplėsti, jame buvo numatytas ir Atsakingas už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą subjektas, tiesiogiai pavaldus vadovui.
Todėl šiais metais Kauno apylinkės teisme pirmininko įsakymu iki šiol veikusią Antikorupcinę komisiją pakeitė Atsakingas subjektas – tiesiogiai teismo pirmininkui pavaldi teisėjo vyresnioji padėjėja Indrė Cvilikaitė, atsakinga už korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą teisme.
Teismo pirmininkas A.Purvainis pažymėjo, kad „toks korupcijos prevenciją vykdančių subjektų veikimo modelis, kuomet savarankiškos įstaigos vadovui suteiki įgalinimai realiai vykdyti korupcijos prevencijos priemones, taip pat įtvirtinus Atsakingo subjekto pareigybę ir jo pavaldumą įstaigos vadovui, sudaro realias galimybes didinti darbuotojų sąmoningumą ir atsparumą korupcijai, užtikrinti nulinę dovanų toleranciją ir imtis priemonių korupcijos rizikos veiksnių šalinimui“.
Dėmesys korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymui
Korupcijai atsparios aplinkos kūrimui svarbu kiek įmanoma tiksliau identifikuoti sritis, kuriose egzistuoja bent minimali korupcijos pasireiškimo tikimybė. Šiais metais, įgyvendinus naująjį teisinį reguliavimą, teisme darbus baigė Antikorupcinė komisija, kuri ženkliai prisidėjo rengiant ir naująjį korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo aprašą bei kitus teisės aktus pagal galiojantį Korupcijos prevencijos įstatymą.
Ilgametę patirtį šioje veiklos srityje turinčios teismo pirmininko pavaduotojos Vaidos Motiejūnienės teigimu, šiame apraše numatyti ne tik korupcijos pasireiškimo tikimybių nustatymo etapai, bet ir aiškiai įtvirtinta pareiga imtis priemonių joms šalinti, jei tokios tikimybės būtų nustatytos.
Apraše taip pat nustatytas atlikto tyrimo viešinimo ir sprendimų dėl rizikos veiksmų pašalinimo priėmimo procesas, suformuluoti principai ir aiškūs kriterijai, leidžiantys identifikuoti tik pačias rizikingiausias teismo veiklos sritis, kuriose vertinimas ir toliau bus atliekamas kiekvienais metais.
„Šis tvarkos aprašas apima ne tik aiškią ir nuoseklią korupcijos prevencijos įgyvendinimo metodiką Kauno apylinkės teisme, kuri buvo plėtojama jau keletą metų, bet ir padės tiksliai nustatyti galimų rizikos veiksnių mažinimo ar šalinimo efektyviausias priemones“ – teigė V. Motiejūnienė.
Etiškas elgesys – pagal vieningą kodifikuotą teisės aktą
Kauno apylinkės teismo darbuotojai nuo šiol, atlikdami savo pareigas ir privačiame gyvenime, vadovausis Kauno apylinkės teismo antikorupcinio elgesio kodeksu.
Kodeksas ne tik apima lig šiol galiojusias nulinę dovanų toleranciją įtvirtinusias taisykles, viešųjų ir privačių interesų teisme derinimo tvarką, bet ir nustato personalo patikimumo užtikrinimą bei pasitikėjimo kanalo įdiegimo, administravimo ir naudojimosi juo tvarką, sudarant galimybę darbuotojams ir tretiesiems asmenims lengvai ir konfidencialiai pranešti apie antikorupcinio elgesio standartų pažeidimą teisme ar kitokias aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas korupcijai pasireikšti.
„Nors paminėtos sritys teisme buvo reguliuojamos ir ankščiau, tačiau šis vieningas kodifikuotas teisės aktas padės labiau užtikrinti Kauno apylinkės teismo vertybes bei taikomas politikas, kuriomis netoleruojamos korupcinio pobūdžio apraiškos, taip sukuriant vieningą antikorupcinio elgesio standartą teisme, kuriuo siekiama etiško, skaidraus ir sąžiningo elgesio reikalavimų ir lūkesčių įgyvendinimo“ – pažymėjo prie kodifikuoto teisės akto rengimo prisidėjusi Indrė Cvilikaitė.
Tokiu būdu bus užtikrintas vieningas modelis, kuris, akivaizdu, sėkmingai veikia. Tą atspindi ir paskutinio atlikto monitoringo duomenys, rodantys akivaizdžią pažangą – teismo darbuotojų korupcijos netoleravimo lygis yra aukštas – siekia 91,1 procento ir nuo 2021 m. išaugo net 13,4 procento, be to nuo 2020 m., teismo darbuotojų ryžtas pranešti apie žinomą korupcijos atvejį išaugo net 15,1 procento.
Tris metus iš eilės Kauno apylinkės teisme atliekamas korupcijos tolerancijos lygio nustatymas leidžia daryti išvadą, kad ne tik didėja darbuotojų įsitraukimas į vykdomą antikorupcinę veiklą ar noras joje dalyvauti, bet ir auga darbuotojų sąmoningumą atspindintys rodikliai: 6,3 procento išaugo darbuotojų, norinčių dalyvauti antikorupcinėje veikloje skaičius, pasikeitė ir prognozuojamas darbuotojų elgesys – atsisakančių kategoriškai nepranešti apie korupcijos apraiškas ar atvejį neliko.
Apibendrindama korupcijos netolerancijos lygio nustatymo tyrimo rezultatus I. Cvilikaitė pažymėjo: „Šių metų duomenys yra labai džiuginantys. Teismo darbuotojai geba išskirti daugiau galimų korupcijos prevencijos priemonių, nukreiptų ne tik į teismo vidų, bet ir susijusių su išoriniu teismo darbu, jie teikė siūlymus dėl jų pačių aktyvesnio įtraukimo į korupcijos prevencijos priemonių vykdymą, todėl galima daryti išvadą, kad teisme vykdomas priemonių planas padeda kurti korupcijai atsparią aplinką“.
„Skaidrumo akademijos“ dalyvis
Didelę pažangą korupcijos prevencijos srityje Kauno apylinkės teismui šiais metais padėjo padaryti ne tik teisme įgyvendintas naujasis teisinis reguliavimas, bet ir nuo 2021 m. lapkričio mėnesio tuometės Antikorupcinės komisijos pirmininkės V. Motiejūnienės iniciatyva teismo dalyvavimas „Skaidrumo akademijos“ veikloje.
„Tapimas „Skaidrumo akademijos“ dalyviu leido ne tik pačiam teismui įsivertinti save korupcijos prevencijai reikalingų priemonių įgyvendinimo srityje, bet ir kartu su akademijos priskirtu mentoriumi numatyti tobulintinus dalykus, diskutuoti dėl rekomendacijų įgyvendinant priemones šioje srityje“, – teigė teismo pirmininko pavaduotoja V. Motiejūnienė, akcentuodama dalyvavimo „Skaidrumo akademijos“ veikloje reikšmę teismui.
Teismas ypatingai didelį dėmesį skiria bendradarbiavimui su kitais akademijos nariais bei mentoriumi Roku Petrašiūnu, kurie, sukaupę ilgametę patirtį korupcijos prevencijos srityje, dalinasi gerąja patirtimi, o ja pasidalinti gali ir Kauno apylinkės teismas. „Galima pasidžiaugti, jog dar pavasarį įvykusiame susitikime su mentoriumi R. Petrašiūnu, teismas buvo įvertintas labai gerai, kaip padaręs didelę pažangą korupcijos prevencijos įgyvendinimo srityje dar iki naujo Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, tačiau įgyvendinęs naujai priimtą įstatymą užtikrintai žengė didesnį žingsnį į priekį“ – pažymėjo A. Purvainis.
Ateities vizijos ir planai
Kauno apylinkės teisme ir toliau aktyviai bus siekiama įgyvendinti reikalingas priemones, padėsiančias stiprinti antikorupcinio elgesio standartą teisme. Atnaujinus antikorupcinės programos priemonių įgyvendinimo Kauno apylinkės teisme planą, kaip ir kiekvieną rudenį, planuojama skirti dėmesį darbuotojų antikorupciniam švietimui ir sukurti naujas edukacines priemones, kurios būtų naudingos ir plačiajai visuomenei, o naujiems teismo darbuotojams priimant juos į darbą ir toliau bus įteikiamos teismo parengtos atmintinės.
Teismo pirmininko pavaduotoja V. Motiejūnienė, kuri ir toliau teismo pirmininko pavedimu koordinuos Atsakingo subjekto veiklą korupcijos prevencijos srityje, atkreipė dėmesį, kad mokymai ir informacijos sklaida užtikrina nuolatinį vadovų ir darbuotojų kompetencijos tobulinimą korupcijos prevencijos srityje. Pasiekti rezultatai neleidžia abejoti, kad dauguma įgyvendintų priemonių, kuriomis siekiama stiprinti teismo darbuotojų atsparumą korupcijos apraiškoms, bus laikomos prioritetinėmis ir kitų metų Teismo vykdomos prevencinės veiklos priemonėmis bei toliau siekiama visiškos netolerancijos korupcijai ar prielaidoms jai pasireikšti.
„Visos šios priemonės leis užtikrinti aukščiausią antikorupcinio elgesio standartą“ – džiaugdamasis įgyvendintais pokyčiais akcentavo Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
