Darbo partija sekmadienį Kėdainiuose išsirinko naują vedlį – iš šio posto vasarą pasitraukusį europarlamentarą V.Uspaskichą pakeitė Seimo vicepirmininkas 43 metų Andrius Mazuronis.
Šio politiko tėvas, buvęs aplinkos ministras ir europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Darbo partijai dirigavo prieš 2016 metais vykusius Seimo rinkimus.
Tuomet „darbiečiai“ patyrė fiasko, ir po kurio laiko V.Uspaskichas buvo priverstas grįžti gelbėti partijos. Šįkart jis tikino, kad daugiau grįžti neplanuoja, ir ragino pratintis prie naujo lyderio.
Dar vienu galimu V.Uspaskicho sugrįžimu netiki ir A.Mazuronis, kuris ramiai kalbėjo ir apie kitus Darbo partiją vis lydinčius sutapimus.
– Prieš tai buvusio Mazuronio (Valentino. – Red.) pirmininkavimas net ir man kandidatuojant pliusų turbūt nepridėjo.
Priešingai, šis faktas partijos narius galėjo paskatinti rinktis kitą kandidatą, bet labai džiaugiuosi, kad buvusioje rinkimų kovoje „grojo“ ne pavardė ir ne kažkokios emocijos, o kitokie argumentai.
Manau, partijoje pirmą kartą naujas lyderis išrinktas demokratiniu būdu, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Mazuronis.
– Ar naujajame poste, turint galvoje ne vieną ankstesnį V.Uspaskicho pasitraukimą ir grįžimą, nesijaučiate esantis laikinai?
– Tam tikra prasme visi esame laikinai, nes ir pats gyvenimas juk toks. Kas nors kitas mane tikrai kada nors pakeis. Bet tikrai nemanau, kad tai bus Viktoras.
– Galbūt jam to ir nereikės. Kaip vertinate kalbas, kad V.Uspaskichas gali mėginti partiją vairuoti nuo galinės sėdynės? Ką su tokiu šturmanu darysite?
– Nieko. Tokio scenarijaus nesvarstau, jis neįmanomas. Kalbos apie tai, kad V.Uspaskichas ir toliau vadovaus partijai, – absurdas. Esu šimtu procentų įsitikinęs, kad buvęs partijos vadovas nemėgins kištis.
Po suvažiavimo su V.Uspaskichu atvirai ir labai nuoširdžiai pasikalbėjau ir esu įsitikinęs, kad jis neturi intencijų vadovauti nuo galinės sėdynės.
Priešingai, jis nori pailsėti ir į viską pažvelgti iš šalies, aišku, žadėjo patarti, jeigu jo pagalbos dar reikėtų.
– Ką partijoje darysite kitaip nei V.Uspaskichas?
– Tiesą sakant, nemanau, jog apie Darbo partiją ir jos lyderį sukurtas mitas, kad V.Uspaskichas buvo vienvaldis lyderis ar net diktatorius, yra teisingas. Priešingai, jis įsiklausydavo į kitų partijos narių nuomonę.
Mėginsiu dar labiau girdėti ir pasikliauti komanda, kuri yra gana didelė ir kompetentinga.
Tikrai nemanau, kad dabar staiga reikėtų imti šalintis V.Uspaskicho ir vaizduoti visiškai kitokią partiją, smarkiai keistis.
Turbūt reikės pasidžiaugti, jeigu galėsime atrodyti panašiai kaip jis, tik nežinia, ar tai pavyks.
– Gal jums Darbo partijos vadovo pozicija irgi svarbi tik dėl Europos Parlamento nario mandato?
– Ruošiuosi partijai padėti, bet į Europos Parlamentą tikrai nesiveržiu.
– Pokyčius Darbo partijoje lydėjo ir įvairūs svarstymai apie galimas jungtuves su Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga. Ar jūs tokią galimybę svarstote ir kiek ji reali?
– Apie tai tikrai negalvoju nei aš, nei partija. Intensyvus keliavimas po partijos skyrius labai aiškiai atsakė į kelis klausimus. Vienas jų – jungtuvės su S.Skvernelio ar kitomis partijomis.
Akivaizdu, kad dauguma mūsų partijos narių tokioms iniciatyvoms nepritaria.
Tam nėra jokio poreikio. Partija turi puikių galimybių auginti lyderius iš savo gretų, remtis savo jėgomis. Ji turi potencialą, kurį bandys panaudoti per būsimus savivaldos rinkimus, tad tikrai nematome būtinybės ar noro jungtis su kuo nors.
Tuo keliu jau esame ėję, bet tai neduoda tokios naudos, kiek kartais pridaro žalos.
– Galbūt pasikeitus partijos pirmininkui atsivers naujų galimybių opozicinėms Seimo frakcijoms pagaliau susitarti dėl bendro lyderio?
– Niekada nebraižėme jokių raudonų linijų bendraudami su kitomis opozicinėmis partijomis. Labai gaila, kad kitiems dėl kažkokių labiau asmeninių nuoskaudų, o ne politinių motyvų jas sunku peržengti.
Šiaip ar kitaip, manau, kad situacija gali keistis, – turėti dar vieną opozicijos atstovą Seimo valdyboje tikrai būtų naudinga, ypač dabar, kai valdžioje yra besiblaškantys politikai.
Valdantieji daro klaidą po klaidos, ir būtų apmaudu, jeigu opozicija nepasinaudotų šia situacija. Politiniame lauke formuojasi dabartinėms opozicinėms jėgoms palankios aplinkybės ir tą galimybę reikėtų griebti. Ji tiesiog krinta iš dangaus.
Per rinkimus – įtikinama balsų persvara
Dešimt tūkstančių narių turinčios Darbo partijos vadovu A.Mazuronis išrinktas dvejiems metams. Statybos inžinieriaus diplomą turintis A.Mazuronis į Darbo partiją įstojo tik 2019 metais. Prieš tai politikas priklausė Liberalų sąjūdžiui, dar anksčiau – partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Vadovauti „darbiečiams“ taip pat pretendavo parlamentaras Aidas Gedvilas ir advokatas, buvęs krašto apsaugos viceministras Marijus Velička.
A.Mazuronio kandidatūrą palaikė 252 dalyvavę partijos nariai iš 393 balsavusių. A.Gedvilui ir M.Veličkai atiteko atitinkamai 48 ir 93 balsai.
Partijos skyriai taip pat buvo pasiūlę laikinai partijai vadovaujančio Viktoro Fiodorovo, Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, Valentino Bukausko, Vigilijaus Juknos, Vaidos Giraitytės-Juškevičienės ir Prano Jurkaičio kandidatūras, bet jie atsisakė dalyvauti naujo pirmininko rinkimuose.
Šis postas tapo laisvas, kai birželį atsistatydino partijos įkūrėjas V.Uspaskichas. Jis „Lietuvos rytui“ yra teigęs, jog pastaruoju metu jautė, kad tampa kliūtimi partijai: „Aš jau neturiu idėjų, energijos. Tiesiog nustojau dirbti ir praktiškai pajutau, kad kenkiu partijai savo buvimu ir nieko nedarymu.“
V.Uspaskichas (nuotr.) su pertraukomis Darbo partijai vadovavo nuo 2003-iųjų, pastarąjį kartą į pirmininko postą buvo išrinktas 2018 metais ir perrinktas pernai lapkritį.
