Štai Susisiekimo ministerija mojuoja Alternatyviųjų degalų įstatymu ir grūmoja seniausių automobilių savininkams: 2023 metais jau negalėsite savo kledarais važinėti visur, kur tik įsigeisite.
Mat savivaldybės miestuose yra įpareigotos nustatyti mažos taršos zonas, kurių tikslas – sumažinti taršių automobilių naudojimą.
Kiek anksčiau Aplinkos ministerija pareiškė, kad už milijoną eurų kuria informacinę sistemą, skirtą lauko tualetų kontrolei.
Kiekvienos tupyklos savininkas privalės įrodyti, kiek „turto“ iš jos išvežė, sistema suskaičiuos, ar žmogus sako tiesą.
Mat vis dar pasitaiko atvejų, kai fekalijos iš būdelių nesumokant mokesčių išpilamos kur nors pamiškėje ar į centralizuotus nuotekų tinklus.
O štai Vilniuje viena po kitos pulta įrenginėti vaizdo kameras. Tik ne chuliganizmo ar kitiems nusikaltimams viešosiose vietose fiksuoti.
Įranga įamžins teršėjus, šiukšles metančius ne į konteinerius, o paliekančius šalia jų.
Kai sostinėje kilo triukšmas, kad iš nuotekų valyklos Neries upė teršiama plastiko granulėmis, specialistai, naudodami specialią įrangą, greitai susekė įmones. Pasirodo, pylė nevalos plastiką į nuotekas, o jos keliavo į valyklą.
Taigi mokame gaudyti teršėjus. Net COVID-19 paplitimą iš nuotekų nustatėme.
Tai kodėl Seimo valdyba atmetė valstiečių frakcijos narės L.Girskienės prašymą ištirti iš parlamento srūvančias nuotekas? Parlamentarei buvo smalsu, ar Seime vartojamos narkotinės medžiagos.
Nors tai įprastas tyrimas, šiemet jau padėjęs išsiaiškinti, kad trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose padidėjo kokaino vartojimas, kolegos tokį politikės prašymą pavadino absurdu.
Išties kokia tokio tyrimo prasmė? Tebūnie Seimo vamzdžiai švariausi Lietuvoje. Tebūna bent kas nors toje įstaigoje švaru.
