Ką jie veikė? Rugsėjo 1-oji, kai merai mokyklose sveikina moksleivius ir apvažiuoja bent kelias per dieną, jau buvo praėjusi, atostogauti vienu metu visų savivaldybių vadovai taip pat negalėjo.
Pasirodo, visus merus į Vilnių buvo sukvietęs R.Šimašius.
Čia reikėtų pasitaisyti: galbūt ne visų savivaldybių merai degė noru tuščiai leisti laiką ar spausti ranką R.Šimašiui. Kiti, kurie susigundė kvietimu, dar turėjo kelias valandas padirbėti savos savivaldybės labui.
Tik ne visi – juk atvažiuoti iš pajūrio reikia trijų valandų, tiek pat laiko – atgal.
Tai ko visus Lietuvos merus R.Šimašius kvietė į Vilnių? Ogi pasidalyti gerąja praktika. Keturias valandas jis, vyriausiasis miesto architektas M.Pakalnis, vyriausiasis inžinierius A.Nikitinas, mero pavaduotojai ir patarėjai kalė Lietuvos merams į galvą, ko jie išmoko ir kodėl tuo reikia dalintis.
Lietuvos merai turėjo išmokti 10 Vilniaus architektūros taisyklių, gatvių standarto ir žalumo standarto keitimo. Taip pat iš sostinės vadovų jie išgirdo apie pagalbą Ukrainai.
Kad nepasirodytų maža, R.Šimašius merams dar pakvietė premjerę I.Šimonytę, aplinkos, vidaus reikalų ir susisiekimo ministrus.
Pasirodo, grįžęs po pusantro mėnesio atostogų R.Šimašius pritvinkęs idėjų. Juk ne veltui daug nuostabos sukėlusį tokį ilgą poilsį jis pavadino kūrybinėmis atostogomis.
Bet vėlgi – paklaustas apie kūrybą poilsio metu R.Šimašius nedaugžodžiavo: „Jeigu taip tiesą sakant, tai niekada gyvenime neturėjau tokių atostogų ir šitos atostogos buvo savotiškos, nes aišku, kad reikėjo išnaudoti visas sukauptas atostogas, šešias savaites, bet palikti darbus būtų neadekvatu. To nei siekiau, nei būtų pavykę.
Kai kurie kolegos gal ir nustebę buvo, bet darbai buvo intensyvūs ir tiesiogine darbine prasme, turėjau ir kūrybinių idėjų – visai neblogai sekėsi, bet atsiprašau – kol kas dar per anksti apie tai šnekėti.“
Taip nieko nepasakyti dar reikia sugebėti. Tiesa, mokytis R.Šimašiui yra iš ko: apie planus, kaip suvaldys pandemiją ar elektros energijos kainas, šnekėjo ir ministrai, tik tų planų niekas iki šiol neregėjo.
Galėjo R.Šimašius merams ir ekskursiją surengti – vaizdžiai parodyti įgyvendintą naująjį gatvių standartą Naujininkuose ar Grigiškėse, visame mieste bet kaip sukaišiotus ir džiūstančius medžius.
Dar galėjo aprodyti beprotiškai sutankintą Naujamiestį be vietų automobiliams stovėti, besiplečiančią ir, rodos, tuoj sprogsiančią Pilaitę su vienintele nuolat užsikemšančia transporto arterija.
Ekskursijos pabaigoje merai galėjo pažaisti žaidimą kilpinio eismo gatvėse Senamiestyje. Kuriam pirmajam pavyktų iš jo ištrūkti, gautų prizą.
Gal net Šv.Kristoforo statulėlę R.Šimašius galėtų įteikti. Juk įrodė žmogus, kad net atvykėlis gali iš Vilniaus išvažiuoti.
Ir grįžtantiems namo merams beliko paniūniuoti perkurtą dainelę: „O jūs, vaikai, taip nedarykit, kaip Remigijus daro.“
