Atrodytų, panašiai dabar menkinamas ir pajuoka virsta žodis „gerovė“. Pradedant nuo prezidento G.Nausėdos lūpose skambančio gerovės valstybės termino iki gerovės konsultantų.
Kokia ta G.Nausėdos gerovės valstybė, matome kiekvienas. Kokia nauda iš gerovės konsultantų, kuriems parengti išleista 1,7 mln. eurų, dar nežinome, nes į juos niekas nesikreipia. Ir jie patys tai pripažįsta.
Tai gal dviem Lietuvos įmonėms, kurių pavadinimuose yra žodis „gerovė“, reikėtų prezidento ir tų nežinia ką veikiančių konsultantų paprašyti jo visiškai nenuvalkioti?
Juk viena „Gerovė“ Kaune gamina visiems reikalingus šiukšlių, atliekų ir kitokius maišus, o kita „Gerovė“ Vilniuje konservuoja vaisius ir daržoves, kurias valgo kiekvienas.
O gal su pamokymais nesumenkinti žodžio „gerovė“ vis dėlto neskubėti? Ir štai kodėl.
Dar studijų laikais, kai studentus veždavo į kolūkius, teko darbuotis „Gerovės“ konservų fabriko paruošų bazėje – pilti burokėlius į kaupus, juos dengti šiaudais, užpilti žemių sluoksniu, taip juos išsaugant per žiemą.
Studentai patinginiaudavo, o mėgindamas juos paraginti imti šakes į rankas ir dirbti bazės vedėjas mėgo rusiškai kartoti frazę: „Zagotovka jest zagotovka“ (liet. „Paruošos yra paruošos“).
Vedėjui, šiaip jau geram žmogui, studentams iš namų atveždavusiam žmonos išvirtą sriubos katilą, atrodė, kad „zagotovka jest zagotovka“, – tai reikšmingas priminimas apie darbą, kurį neišvengiamai teks atlikti. Mums, studentams, tai buvo juokingas žodžių kratinys, kurį kartodavome kiekviename žingsnyje.
Panašiai kaip su bazės vedėjo „zagotovka“ yra su G.Nausėdos gerovės valstybe ir 28 gerovės konsultantais. Jiems tai – itin reikšmingas terminas, mums – jau pašaipa virtęs žodis.