Fizinis barjeras – tvora ir pjaunanti viela – įrengiama apie 502 kilometrų atkarpose.
„Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus“, – BNS sakė bendrovės komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.
„Projekto komanda dirba toliau – pasienyje dirba techninės priežiūros specialistai, šalinami nedideli pastatyto barjero trūkumai, atstatomi keliai ir statybvietės, tvarkoma projekto dokumentacija. Šiandien projekto eigą pristatysime projekto priežiūros komisijoje Vyriausybėje“, – pridūrė „EPSO-G“ atstovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė vėliau teigė, kad speciali komisija pirmadienį patvirtino, jog darbai yra baigti, nors „dar yra tam tikrų dokumentų užbaigimo dalykų“. Tad komisija turėtų surengti dar vieną posėdį, kad patvirtintų formalų projekto užbaigimą.
„Bet vertinant patį procesą, skaičius, galime konstatuoti, kad visuose ruožuose, kuriuose turėjo būti nutiesta koncertina, pastatyta nauja tvora arba atnaujinta sena tvora, darbai yra atlikti šimtu procentų ir dabar likę tik tam tikri defektų šalinimo ir dokumentų sutvarkymo darbai“, – sakė premjerė.
Anot jos, „įvairiems rangovams sekėsi įvairiai“, tačiau svarbu, jog projektas buvo baigtas laiku ir už skirtus pinigus.
„Šiandien galiu pasidžiaugti ir padėkoti projekto vykdytojams, kad projektas buvo padarytas ir laiku, ir už numatytą biudžetą“, – sakė I. Šimonytė.
Kartu ji pabrėžė, jog šis barjeras nėra „kažkas, kas gali valstybę absoliučiai apsaugoti nuo nelegalios migracijos“.
„Tokių barjerų, galbūt, ir būtų, bet jų kaina, matyt, būtų tokia, kad nežinau, ar racionalu ją mokėti, juoba, kad saugant valstybės sieną veikia keletas veiksnių – tiek fizinis užtvaras, tiek kitos priemonės, tarp kurių pabrėžčiau stebėjimo priemonių ir kitų IT sistemų svarbą – būtent šis darbas bus iki metų pabaigos vykdomas pagreitinta tvarka“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba minėtus sistemų diegimo darbus turėtų užbaigti dar šiemet.
Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 km, daugiau nei 100 km siena eina upių ir ežerų krantais.
Barjerą pasienyje nuspręsta statyti po pernai kilusio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos antplūdžio. Lietuva kaltina Minsko režimą to organizavimu ir vadina tai hibridine ataka.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Dar daugiau nei 13 tūkst. užsieniečių nuo pernai rugpjūčio buvo pasienyje apgręžti. Dalis iš šioje statistikoje minimų migrantų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
Pastaruoju metu Lietuvos sieną bandančių kirsti migrantų skaičius vėl auga.
Pasieniečiai praėjusią savaitę dukart fiksavo ties siena su Baltarusija per parą apgręžtų neteisėtų migrantų rekordą. Šeštadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai apgręžė 125 migrantus.
Anot VSAT, Baltarusijos pareigūnai atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją, taip pat padeda migrantams gadinti Lietuvoje įrengtą fizinį barjerą.
Dar kitais atvejais migrantai baltarusių nukreipiami ten, kur koncertina ir tvora nebus įrengiamos dėl gamtinių sąlygų, nurodo tarnyba.
