Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas Sigitas Šlepavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Energetikos katedros dėstytojas Linas Paukštaitis, Lietuvos ambasadorius prie TATENA Vaidotas Verba ir branduolinės energetikos ekspertas Leonas Ašmantas.
Įvertino galimas rizikas
Šią savaitę didžiausia Europoje atominė elektrinė Zaporožėje pirmą kartą nuo savo eksploatacijos pradžios 1984 metais, buvo du kartus atjungta nuo Ukrainos tinklo, jos reaktoriai – sustabdyti. TATENA vadovas išreiškė gilų susirūpinimą šio objekto saugumu, organizacijos ekspertai tvirtina, kad suveikė visos elektrinės saugumo sistemos.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininko pavaduotojas Sigitas Šlepavičius pabrėžė, kad elektrinės saugos sistemos šiuo metu veikia, jos yra nepažeistos, taip pat nėra ir pavojingų medžiagų išmetimo, todėl ir radiologinio pavojaus nėra.
„Kažkokių išmetimų prognozuoti tikrai nereikia, ta situacija yra pakankamai saugi. Be abejo, iš kitos pusės, kai vyksta karas, situacija vis tiek yra nenormali ir sudėtinga – kaip žinome, ir kariuomenė yra Zaporožės atominėje elektrinėje, kuri daro spaudimą operatyviam personalui ir trukdo tiesiogiai valdyti reaktorių ir kitas sistemas, dėl to ši situacija yra sudėtinga.
O tas, kad buvo prarasta vienintelė elektros tiekimo linija ir abu blokai buvo atsijungę, kai žinome, kad ta linija pataisyta ir planuoja abu blokus vėl pajungti, tai yra įprastas darbas ir įprasti technologiniai dalykai – jie kažkokio pavojaus nekelia.
Svarbiausias dalykas, kad saugos sistemos veiktų ir tos pagrindinės saugos funkcijos veiktų. Tada galima drąsiai sakyti, kad branduolinė sauga yra užtikrinama“, – aiškino VATESI atstovas.
Savo ruožtu Kauno technologijos universiteto Energetikos katedros dėstytojas Linas Paukštaitis pridūrė, kad taip pat labai svarbu yra ir tai, kaip vyksta reaktoriaus atjungimas nuo tinklo.
„Jeigu branduolinis reaktorius prieš tai veikė ir jį staiga sustabdėme, paprastai skaičiuojama, kad reaktoriuje yra 6 procentai liekamosios galios. Tai reiškia, kad, jeigu vyko grandininė reakcija, ji generavo šilumą, tai sustabdžius grandininę reakciją vis dar generuojasi šiluma.
Jeigu, tarkime, pradinė galia yra 3000 megavatų, tai 180 megavatų šiluminės galios vis dar generuojama, ir ją reikia nuolat aušinti. Jeigu neaušinsime, reaktorius labai greitai užkais ir gali prasidėti negeri dalykai.
Tačiau laikui bėgant ši galia mažės – 5 ar 6 valandų bėgyje liekamoji galia jau yra tik apie 1 proc., ir kuo daugiau laiko praeina, tuo mažesnė galia yra branduoliniame reaktoriuje“, – dėstė ekspertas.
Ko siekia Rusija?
Jo teigimu, darbuotojai, kurie rūpinasi atominės elektrinės išjungimu ir stabdymu, žino, kaip reikia saugiai tą padaryti. Šiuo atveju elektrinė greičiausiai buvo išjungta avariniu būdu.
„Juo labiau, kad galia paprastai sumažinama iš lėto – niekas nesustabdo jos vieno mygtuko paspaudimu, tai jau yra avarinis stabdymas.
Paprastai galią sumažina iki 50 procentų, vėliau – dar sumažina, ir paskui, kai jau lieka kokie 10 procentų, sustabdo branduolinį reaktorių. Bet avarinis stabdymas irgi nėra jau tokia didelė problema, nes tai yra numatyta.
Tokių, kaip ir kiekviename įrenginyje, avarinių stabdymų yra numatytas skaičius visame atominės elektrinės gyvavimo cikle. Tai sustabdyti branduolinį reaktorių avariniu būdu tikrai nėra problema – gal tai labiau politinis pareiškimas, kad dabar galvokite ir spręskite problemas, kurios iš to iškils“, – kalbėjo L.Paukštaitis.
Paklaustas, koks galėtų būti tikrasis Rusijos siekis, užėmus šią atominę elektrinę, KTU energetikos ekspertas įvardijo politinį šantažą, tačiau neatmeta ir kitų versijų. Viena iš jų – kad Rusija galėtų elektrinę prijungti ir prie savo tinklų.
„Kad neduokite Ukrainai ginklų, nes bandysime susprogdinti – čia mano asmeninė nuomonė, galbūt yra kitaip. Kitas dalykas – kaip ir daugumai pasaulio valstybių, yra elektros energijos trūkumas. Rusija, kadangi yra didelė, pas juos galima sąlyginai permesti pajėgumų iš vieno krašto į kitą, ir užtikrinti elektros tiekimą. Rusams prisijungti atominę elektrinę yra naudinga – jie viską apie tai žino, tai jiems tą pasidaryti tikrai yra nesudėtinga“, – svarstė jis.
Pasak VATESI viršininko pavaduotojo S.Šlepavičiaus, situaciją ypač apsunkina ir tai, kad Zaporožės atominėje elektrinėje dirbantys specialistai nuolat mato automatais ginkluotus Rusijos karius, o tai stipriai padidina nelaimių riziką.
„Vienas iš svarbiausių branduolinės saugos principų yra būtent avarijų išvengimo principas, ir mes turime dėti visas pastangas, kad užkirstume kelią branduolinėms avarijoms. O jei jos ir atsitiktų, kad kažkaip sumažintume padarinius. Dabartinė situacija tik didina kažkokių incidentų, gedimų riziką, ir žmonės, kurie dirba tokiomis sąlygomis, jaučia stresą, spaudimą, klaidų rizika tik padidėja. <...>
Teisingai Ukrainos specialistai sako – jei kiltų koks gaisras, dėl karinės technikos net gaisrinėms būtų sunku privažiuoti“, – teigė S.Šlepavičius.
Tačiau, jo manymu, šiandien lietuviai dėl šios elektrinės gali miegoti ramiai.
„Kol kas saugos sistemos veikia, radioaktyvių medžiagų išmetimo nėra, ir radiologinio pavojaus Lietuvos gyventojams nėra. Verta paminėti, kad Zaporožė yra beveik 1000 kilometrų atstumu nuo Lietuvos – tai pakankamas atstumas“, – pabrėžė specialistas.
Paprašytas pasvarstyti, kas nutiktų, jeigu į reaktorių visgi pataikytų raketa, KTU Energetikos katedros dėstytojas L.Paukštaitis teigė, kad tai priklausytų nuo to, kur ji pataikytų ir kokia raketa tai būtų.
„Prancūzijoje kažkuriais metais teroristai bandė apšaudyti reaktoriaus pastatą. Tai nieko jam nenutiko – šiek tiek jis apdegė, kur pataikė, bet prancūzai pastatė specialius tinklus, kad gaudytų prieštankines galvutes.
Jei pataikys didžiulė bomba, tai pastatas tikrai sugrius. Pats branduolinis reaktorius yra įkastas į žemę, jis nekabo ore, ir į jį būtų sunku pataikyti tiesiogiai. Jei šautų su raketa į patį reaktorių, tai 11 centimetrų yra storis branduolinio reaktoriaus sienelės – čia gali pradeginti tą vietą toks prieštankinis sviedinys“, – svarstė jis.
Lietuvos ambasadorius prie TATENA Vaidotas Verba pripažino, kad TATENA neretai yra kritikuojama dėl savo neryžtingumo, ir teigė, kad organizacijos į šią neeilinę situaciją tikrai turėtų reaguoti operatyviau.
„Kritikos visą laiką greičiausiai buvo ir bus tokiose organizacijose, nes yra 175 šalys, tai labai skirtingos pozicijos. Aš asmeniškai taip pat galvoju, kad tiek pati organizacija, tiek šalys narės ne viską yra padariusios šiuo sudėtingu momentu, ypač kai pripažįstama, kad branduolinė grėsmė dėl Rusijos kariškių užimtos ir okupuotos atominės elektrinės kelia grėsmę pasaulio branduoliniam saugumui.
Todėl manau, kad visos priemonės ir visi veiksmai, kurie yra prieinami, turi būti išnaudojami“, – pabrėžė V.Verba.
Paklaustas, ar gali tarptautinė bendruomenė galiausiai prispausti Rusiją, kad ši apsaugotų elektinę, jis tvirtino, kad tokia galimybė yra.
„Kai tik pasirodė informacija žiniasklaidoje, aš kiek įmanoma iš tų žmonių, kurie dar neatostogauja, stengiausi susirinkti informaciją, ar neketinama šaukti neeilinės TATENA specialiosios valdytojų tarybos. Tačiau, kaip suprantu, techniškai būtų labai sudėtinga tą padaryti, o eilinė taryba bus rugsėjo 12 dieną. Tai greičiausiai visi laukia šios dienos, bet šiuo atveju ne dienos, o valandos ir minutės yra labai svarbu“, – kalbėjo V.Verba.
Savo ruožtu Branduolinės energetikos ekspertas Leonas Ašmantas kalbėjo, kad situacija Zaporožėje yra ypatingai grėsminga.
„Man labai keista tai, kad patys Rusijos armijų vadovai ar generolai nesupranta arba visiškai negerbia savo kareivių, kuriuos dabar laiko Zaporožės teritorijoje. Kažkam įvykus, radiacija pirmiausia pažeistų juos. Černobylis tą labai aiškiai parodė“, – tvirtino jis.
Pasak L.Ašmanto, tokie rusų veiksmai rodo viena – jie nori sunaikinti ukrainiečių tautą.
„Čia yra vienas iš tokių atraminių punktų, jie taip įsivaizduoja, jie daro viską būtent ta linkme. Jeigu kalbėsime apie Donecko ar Donbaso sritį, dabar tiksliai neįvardinsiu, jie suinteresuoti ne tik tuo, kad praplėstų teritoriją, bet ten yra gana nemažai retųjų metalų gavybos vietų. Jie patirtį turi, kai kūrė atominę bombą, tada didžiausia problema buvo, kur gauti urano.
Jie, matyt, atsimena tą reikalą, todėl tos kryptys yra atakuojamos ir jas nori išlaikyti savo vietoje, o Zaporožę tokiu būdu parklupdyti“, – aiškino specialistas.
