Moksleivių tėvai suka galvą, kaip seksis atžaloms palypėjus dar vienu laipteliu į viršų ir kaip juos tinkamai suruošti mokslo metų pradžiai, kai infliacija nepailsdama šoka pasiutpolkę. Reikia nupirkti ne tik būtiniausių mokyklinių prekių, bet ir drabužių, mat senieji per vasarą jau išaugti.
Pedagogai svarsto, kaip nusiteikę naujiems iššūkiams į klases sugrįš jų auklėtiniai, pirmiausia tie, kurie prie gimnazijos suolo sės paskutinius mokslo metus. Kaip juos sudominti ir padėti perprasti dėstomus dalykus.
Juk prastas abiturientų pasirodymas egzaminų metu – ne tik moksleivių, bet ir jų mokytojų nesėkmė, galinti lemti jauno žmogaus likimą.
Mažiausiai turbūt jaudinasi patys moksleiviai, kurie įprato kasdien eiti ir semtis žinių, kaip jų tėvai eina į darbą. Ir vieni, ir kiti stengiasi gautas užduotis atlikti kuo geriau. Skirtumas tik tas, kad moksleiviai atlygį už pastangas gauna pažymiais, kurie lyg ir neturi aiškiai matomos vertės, o suaugusieji – eurais.
Neapsigaukite – pažymių vertę dar pajusite!
Kauno švietimo įstaigos rugsėjo 1-ąją šiemet pasitinka ne tik atsinaujinusios, bet ir pakeitusios pavadinimus.
Štai A.Puškino gimnazijos pavadinimas pakeistas į Kauno tarptautinę gimnaziją, mat pastaraisiais metais ji tapo ne tik rusakalbiams skirta švietimo įstaiga.
Gimnazijoje mokosi beveik 1,5 tūkst. vaikų iš įvairių pasaulio kraštų. Moksleivių sąraše galima rasti net iš Meksikos, Irano, Afganistano kilusių vaikų.
Jiems pritaikytos gimnazijos poreikis toks didelis, kad miesto valdžia jau galvoja apie plėtrą – svarstoma galimybė statyti papildomą pastato aukštą.
Šio projekto nereikėtų atidėlioti, nes, tikėtina kad atvykėlių iš užsienio srautas nemažės, o mokyklos vaikams ieškos ne tik ukrainiečiai ar baltarusiai, bet ir tolimesnių šalių gyventojai, kuriems Kaunas tapo bent jau laikina stotele.
Keičiasi ir daugiau pavadinimų. Dar metų pradžioje Kauno miesto taryba nusprendė, kad A.Smetonos gimnazija bus sujungta su „Varpo“ gimnazija, todėl pavadinimas liko vienas –– abiturientai gaus „Varpo“ gimnazijos atestatą.
Vis dėlto pirmojo Lietuvos prezidento atminimas nebus sunaikintas – Rokų gimnazijos bendruomenė išreiškė norą perimti ne tik A.Smetonos pavadinimą, bet ir jam skirtą muziejų. Kauno tarybos nariai tokiems pokyčiams neprieštaravo.
Tuo tarpu kai kuriems kauniečiams neigiamas emocijas kėlęs Kauno specialiosios mokyklos pavadinimas pakeistas į Šv. Roko mokyklą.
Atrodo, Kaunui neblogai sekasi spręsti ir pedagogų trūkumo problemą. Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos O.Gucevičienės žiniomis, šiuo metu neužimtų etatų skaičius sumažėjo maždaug perpus.
Rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad šiuo metu Kaune ieškoma apie 20 bendrojo ugdymo pedagogų. Labiausiai trūksta pradinių klasių, anglų kalbos bei matematikos specialistų.
Švietimo skyriaus darbuotojų žiniomis, pernai miesto švietimo įstaigas lankė 32,5 tūkst. vaikų, o šiemet jų laukiama beveik 2 tūkstančiais daugiau.
Didelė tikimybė, kad padidėjimas susijęs su pabėgėliais iš Ukrainos. Vis tik būtina dar porą metų stebėti situaciją, nes reikia laiko įsitikinti, kad moksleivių skaičiaus padidėjimas nėra vienkartinis reiškinys.
Kur kas smagiau būtų išgirsti ne apie sujungiamas ar uždaromas gimnazijas, o apie naujus statybos projektus arba įkurtuves tviskančiuose pastatuose.
Pavadinimų naujoms gimnazijoms tikrai nepritrūks – svarbu, kad jose visada tvyrotų pakili nuotaika ir bendruomeniška aplinka, o vadovams nereikėtų medžioti nei moksleivių, nei žinių pasaulį jiems atverti pasiryžusių pedagogų.
