Prie gaisravietės Palemono gatvėje 14 val. 30 min. prasidėjo spaudos konferencija.
Gaisras „Žalvario“ bendrovės cechuose, kurių bendras plotas viršija 10 tūkst. kvadratinių metrų, įsplieskė ketvirtadienį, likus daugiau nei 2 valandoms iki vidurnakčio.
Gesinimo darbai truko pusę paros. Į miestą ėmė plūsti milžiniški juodų dūmų kamuoliai, gyventojai dėl oro taršos pavojaus penktadienio naktį buvo perspėjami neiti į lauką, neatidarinėti langų.
Per gaisrą pokšėjo ir sprogimai. Paaiškėjo, jog sproginėjo karščio paveiktos alyvų statinės.
Prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, padarant didelę žalą gamtai.
Gamykloje, pirminiais duomenimis, degė panaudoti tepalai“ alyvos talpos, automobiliai tepalų filtrai, polietilenas, plastikas, elektronikos detalės, popierius ir kitos medžiagos.
Pavojingos atliekos – po atviru dangumi
„Yra akivaizdūs pažeidimai – pavojingos atliekos negali būti kaupiamos po atviru dangumi.
Žala gamtai ir gyventojai tikrai padaryta – sudegė lakai, tepalai ir kitos kenksmingos medžiagos“, – karčių žodžių „Žalvariui“ negailėjo ministras S.Gentvilas.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Giedriaus Kadziausko, žalos gamtai paskaičiavimas gali užtrukti 2–3 mėnesius.
„Degė ir pavojingos atliekos, iš kurių išsiskiria azoto, sieros oksidai“, – tvirtino G.Kadziauskas.
Atliekų tvarkymu užsiimantis „Žalvaris“ 2019–2021 metais buvo tikrinamas 11 kartų, 4 kartus buvo nustatyti įvairaus mąsto pažeidimai.
Pasak G.Kazdiausko, pažeidimai būdavo ištaisomi.
„Krizė buvo operatyviai suvaldyta“, – S.Gentvilas ir kiti spaudos konferencijos dalyviai dėkojo ugniagesiams gelbėtojams už pasiaukojimą.
Gaisras buvo likviduotas maždaug 12 val. 40 min., tačiau penktadienio popietę gamykloje dar dirbo apie 20 ugniagesių. Paties piko metu gaisravietėje jų triūsė apie 40.
Ugniagesių tarnybos operacijų vadovas naujienų portalui lrytas.lt apie 15 valandą pranešė, jog buvo atkeliamos suvirtusios konstrukcijos ir malšinami teberusenantys židiniai.
Darbus tikimasi visiškai užbaigti iki vakaro, tačiau budėti gaisravietėje teks ir per naktį.
Kauno ugniagesiams į pagalbą skubiai atvyko kolegos iš Šiaulių, Jonavos, Prienų, Elektrėnų.
Atvirai laikė pavojingas atliekas
Pasak aplinkos ministro, „Žalvario“ teritorijoje pagal leidimus gali būti laikoma 8,5 tūkst. tonų atliekų, maždaug pusę iš jų – pavojingų.
Pirminiais duomenimis, prieš pat gaisrą įmonėje buvo laikoma maždaug 50 proc. leistinų atliekų svorio.
Tačiau S.Gentvilas atkreipė į pažeidimus – pavojingos atliekos negalėjo būti kaupiamos po atviru dangumi.
Pasak ministro, yra labai daug nepažymėtų konteinerių, su skysto pavidalo medžiagomis, o tai tikriausiai apsunkino gesinimo darbus. Ugniagesiams per patį darbų įkarštį buvo sunku identifikuoti, ar tai sprogios medžiagos.
Ši atliekų tvarkymo gamykla turi aukštą pavojaus lygmenį.
Birželio mėnesį buvo pradėtas neplaninis „Žalvario“ patikrinimas.
Oro taršos lygis esą nepadidėjęs
S.Gentvilo tvirtinimu, nepaisant gamtai padarytos žalos, Kaune šiuo metu oras „yra saugus“ – nuo gaisro taršos koncentracija nepasikeitusi.
„Tarša yra padaryta gruntiniams vandenims, tyrimus ima Geologijos tarnyba. Aplinkos apsaugos paėmė tyrimus tiek čia, tiek Kauno mariose, tiek kitur.
„Kauno vandenys“ operatyviai užkimšo išleistuvus.
Kietųjų dalelių skaičius ir dulkėtumas dėl sausų orų pastaruoju metu apskritai yra labai padidėjęs, todėl mes gyventojams rekomenduojame kuo mažiau būti lauke. Bet tai nesusiję su gaisru“, – pasakojo ministras.
Anot S.Gentvilo, po „Ekologistiko“ gaisro Alytuje yra padarytos labai aiškios išvados – atliekų tvarkytojai privalo turėti bankines, civilinės atsakomybės garantijas, draudimus.
Gelbėtojų triūsas padarė įspūdį
„Prasidėjus gaisrui vakar buvo daug nerimo, kad gali būti baisios pasekmės. Buvo paskelbtas penktas pavojaus lygis, pakeltos visos pajėgos, turima technika, kad jis būtų likviduotas. Situacija buvo suvaldyta, pareigūnai dirbo profesionaliai.
Pamokos po „Ekologistikos“ gaisro buvo išmoktos“, – pareiškė vidaus reikalų ministrė.
„Man teko būti prie gaisravietės per visą naktį. Ugniagesių, policijos, aplinkosaugos specialistų susikaupimas ir bendra veikla padarė didžiulį įspūdį“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Pasak A.Bilotaitės, ateityje turėtų sprendžiama, ar tokie didelės rizikos ir pavojaus objektai išvis gali būti gyvenamosiose teritorijose.
Gaisro priežastys gali būti įvairios, jos paaiškės ikiteisminio tyrimo metu. Kol kas neatmestinas ir tyčinis padegimas.
Išsiskyrė kenksmingos medžiagos
Kokia gamta padaryta žala, S.Gentvilas negalėjo apytiksliai pasakyti – tokiais atvejais vertinama ne tik oro tarša, bet ir padaryta žala dirvožemiui, vandens telkiniams.
Akvaizdu, kad tarša neprilygsta „Ekologistikos“ gaisrui Alytuje.
Anot G.Kazdiausko, žalos gamtai dydis bus paskaičiuotas per artimiausius 2–3 mėnesius.
Be nepavojingų atliekų – kartono, plastiko – degė ir dalis pavojingų atliekų: naftos produktais užterštos atliekos, lakai, kitos medžiagos.
Iš šių medžiagų išsiskiria kietosios dalelės, suodžiai, sieros, azoto oksidai“, – tvirtino Aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Pasak G.Kazdiausko, šiuo metu oro taršos matavimo stotelėse pavojingų duomenų nėra užfiksuota.
Rengėsi sunkesniam scenarijui
„Gaisrą pavyko operatyviai lokalizuoti ir suvaldyti – buvo pasirengta gerokai sunkesniam scenarijui“, – ištarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.
„Žalvaris“ buvo nuolat tikrinamas – trūkumų rasta, tačiau, anot S.Greičiaus, jie nekėlė gaisro pavojaus.
Vienas ugniagesys gelbėtojas nuo karščio pasijuto blogai, buvo iškviesti medikai, bet rimtesnių komplikacijų nekilo.
„Žalvario“ vadovas Vitoldas Zapožnikovas pranešė, jog bendras įmonės plotas, įskaitant administracinį pastatą, siekia 11 tūkst. kvadratinių metrų.
Visiškai sudegė 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto angaras, kuriame rūšiuojamos antrinės žaliavos – plastikas, kartonas.
Liepsnos smarkiai apgadino ir 1,2 tūkst. kv. m. ploto sandėlį, kuriame buvo laikomos pavojingos atliekos.
Kitos patalpos per gaisrą buvo mažiau paveiktos.
Patalpa – be automatinio gesinimo sistemos
Anot V.Sapožnikovo, gaisro židinys – pati nepavojingiausia įmonės vieta, kur buvo laikomos antrinės, grėsmės nekeliančios atliekos.
Automatinio gesimo sistema šioje patalpoje nebuvo įrengta.
Iš pat pradžių užsidegė supresuotas kartonas, o po to liepsnos po cechus plito didžiuliu greičiu.
Apsaugos darbuotojas, supratęs, kad pačiam užgesinti liepsnų nepavyks, skubiai paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą.
„Kodėl gaisras kilo būtent toje vietoje, kur nėra pavojingų mechanizmų, mes ir patys nesuprantame. Pas mus yra daug pavojingesnių mechanizmų.
Tikimės, kad tai nustatys gaisrų tyrėjai“, – sakė V.Sapožnikovas.
Buvo suspėta išsaugoti didžiąją dalį sunkiasvorės transporto technikos, kuri pasitarnavo gesinant gaisrą – traktoriais atitraukiant, išskirstant sukritusias konstrukcijas, kurias čia pat vandeniu suliedavo ugniagesiai, likviduodami jose rusenančius židinius.
Dalį pavojingų atliekų pavyko patraukti anksčiau, nei jas pasiekė liepsnos.
Per gaisrą sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko.
Kiek sudegė pavojingų atliekų, turėtų paaiškėti per kelias artimiausias dienas.
„Kiek kartu visi suskaičiuosime žalą gamtai, tiek jos bus. Su „Ekologistika“ turbūt lyginti negalima, nes čia labai puikiai ir greitai liepsnos buvo užgesintos“, – ištarė V.Sapožnikovas.
Patikrinimas dėl padarytų pažeidimų turėtų būti baigtas rugsėjo 22 dieną.
