Tai atskleidė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), kuris tuos paminklus pats ir pastatė, vidinis tyrimas.
Dabartinės centro vadovybės inicijuotos nepriklausomos ekspertizės išvadose teigiama, kad įstaigai priklausančiam Memorialiniam departamentui organizuojant 12-kos paminklų statybą buvo visiškai nesilaikyta projektavimo reikalavimų.
LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys tikina, kad dėl nesutvarkytų paminklų dokumentų stringa ir jų perdavimo savivaldybėms procedūra. Centro direktoriaus pavaduotojas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu LGGRTC taip pat yra atliekamas vidinis tyrimas dėl lėšų šių paminklų statybai panaudojimo.
V. Lukšys teigia, kad kokybės ir medžiagų sąnaudų įvertinimo preliminariose išvadose taip pat fiksuojami galimi pažeidimai. Dėl to, pasak jo, LGGRTC svarsto galimybę kreiptis į atsakingas institucijas, kurios įvertintų situaciją ir išaiškintų, ar statant šiuos paminklus nebuvo pažeistas viešasis interesas.
„Mes atlikome 12-kos paminklų, kurių perdavimas stringa savivaldybėse, projektų ekspertizę. Atlikus projektų ekspertizę paaiškėjo, kad visų 12-kos paminklų projektai faktiškai neatitinka visiškai jokių reikalavimų. Dėl tos priežasties mes negalime jų registruoti Nekilnojamo turto registre ir atitinkamai po to Valstybės turto informacinės paieškos sistemoje“, – Eltai teigė V. Lukšys.
Centro direktoriaus pavaduotojas atkreipia dėmesį, kad už šių paminklų statybą atsakingas buvo LGGRTC Memorialinio departamento Memorialinio meno ir ekspertizės skyrius.
Pasak jo, kadangi dėl nesutvarkytų paminklų projektų dokumentų, jų negalima perduoti savivaldybėms, už šių įamžinimo vietų priežiūrą atsakingas kol kas lieka LGGRTC.
„Kai kurie paminklai buvo statomi iš eskizų nuotraukų, be jokių kiekių žiniaraščių, be patvirtintų sąmatų. Prieš kiekvieno paminklo statymą turėjo būti ne tik parengtas projektas, bet ir atlikta projekto ir sąmatos ekspertizė. Visi šie procesai nebuvo atliekami. Ir dėl to dabar įstaiga susiduria su ta problema, kad po visą Lietuvą pastatyti paminklai yra tiesiog mūsų centro apskaitoje ir negalėdami perduoti mes turėsime ateityje rūpintis jų priežiūra, aplinka, defektų taisymu ir panašiai“, – akcentavo jis.
V. Lukšys akcentuoja, kad tolesnė vidinio tyrimo eiga aiškinantis konkrečių asmenų atsakomybę – stringa.
„Kadangi atlikome ekspertizę, yra įsakymas generalinio direktoriaus dėl situacijos išaiškinimo ir ką galima būtų daryti. Tačiau Memorialinio departamento direktorė išėjusi anūko priežiūros atostogų iki ateinančių metų birželio, o Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja šalių susitarimu dar prieš atliekant ekspertizę, bet jau žinant, kaip ji bus daroma, išėjo iš darbo“, – paaiškino jis.
LGGRTC direktoriaus pavaduotojas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu dėl paminklų statybos įstaigoje yra inicijuojamas dar vienas tyrimas. Šįkart, pasak jo, yra daromas paminklų kokybės ir medžiagų sąnaudų įvertinimas.
„Mes žinodami, kad pirma ekspertizė atskleidė tokius didelius trūkumus, jog paminklai buvo statomi be dokumentų, be projektų, tokiu būdu iniciavome ir kitą auditą – paminklų pastatymo kokybės ir medžiagų sąnaudų įvertinimą. Šis vertinimas dabar yra baigiamojoje stadijoje, tai kol kas dar kalbėti anksti, bet, mūsų manymu, tai yra svarbu atlikti“, – akcentavo V. Lukšys.
„Mes buvome supažindinti su preliminariomis išvadomis ir labai tikėtina, kad ten gali būti fiksuota pažeidimų“, – pridūrė jis.
Dėl susidariusios situacijos, pasak V. Lukšio, LGGRTC svarsto galimybę kreiptis į atsakingas institucijas, kad jos įvertintų, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas.
„Manome, kad tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Ir jeigu įstaiga negali su kai kuriais darbuotojais bendrauti, nes vienas vadovas yra išėjęs iš darbo, o kitas yra anūko priežiūros atostogose, tai tiesiog įsakymas dėl tyrimo yra sustojęs iki kol pasirodys darbe arba tiesiog svarstoma galbūt perduoti kai kurioms išorinėms struktūroms dėl viešojo intereso įvertinimo, ar jis nebuvo pažeistas“, – informavo jis.
Atliktas tyrimas apėmė 12 LGGRTC Memorialinio departamento užsakytų paminklų projektų ekspertizę. Tyrimas buvo atliktas dėl Rokiškio rajone LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. signatarams Vytautui Gužui-Kardui ir Leonardui Grigoniui-Užpaliui pastatytų paminklų. Taip pat dėl paminklų skirtų Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtam paminklui Lazdijuose, Aleksandrui Grybinui-Faustui Šakių rajone, Lazdijų krašto partizanams Seirijuose.
Taip pat aiškintasi ir dėl paminklų skirtų Rygiškių Jono gimnazijos žuvusiems mokiniams Marijampolėje, žuvusiems partizanams palaidotiems Švedriškės kaimo kapinėse Ignalinos raj., sunaikintai LR tarpukario vyriausybei Kaune, Jonui Žemaičiui – Vytautui ir Petrui Bartkui – Žadgailai Raseiniuose, Biržų krašto Dariaus ir Girėno rinktinės bei Vyčio apygardos žaliosios rinktinės partizanams, Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokiniams ir mokytojams, Aleksandrui Barauskui Ūtos kaime, Varėnos raj.
Bendra šių paminklų suma siekia apie 183 tūkst. eurų.
Seimą dar 2021 m. pradžioje pasiekė anoniminis LGGRTC darbuotojų skundas, kuriame buvo teigiama, kad paminklai ir memorialai pokario laisvės kovoms ir rezistencijai iki šiol galėjo būti statomi neskaidriai ir netgi grobstant valstybės lėšas, apie tai rašė portalas lrytas.lt.
Skunde darbuotojai nuogąstavo, kad galimai yra piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi siekiant asmeninės finansinės naudos grobstant valstybines lėšas. Kokius paminklus reikia statyti, o kokių ne, vienašališkai sprendžia LGGRTC Memorialinio departamento vadovybė.
Kaip skelbė portalas lrytas.lt, skundo autoriai įtarimų šešėlį metė ir ant centro vadovo, ilgamečio Lietuvos totorių bendruomenės pirmininko A. Jakubausko.
„Paminklų statybą jau daugiau kaip 10 metų įgyvendina tas pats darbų vykdytojas – UAB „Sonetas ir Ko“, pasižymintis itin nekokybišku darbu, pateikiantis apmokėti sąskaitas, keliančias abejonių, nes dažnai pastatytas rezultatas neatitinka projektinės idėjos (dydžiu, proporcijomis, kurie tikrovėje dažnai yra numažinti). Šios įmonės vadovas Motiejus Jakubauskas – Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas ir tarybos narys, galimai susijęs asmeniniais ryšiais su LGGRTC generaliniu direktoriumi A.Jakubausku“, – Seimui adresuotame kreipimesi rašė LGGRTC darbuotojai.
