„Pirmiausia siekiame europinio sprendimo dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias. (...) Jeigu tokio nėra randama, neatmetame galimybės ieškoti regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir potencialiai Suomiją“, – žurnalistams po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Seimas yra pripažinęs Rusiją genocidą vykdančia ir terorizmą remiančia valstybe, tos šalies piliečiai, keliaujantys turizmo tikslais į Europos Sąjungą, neturėtų kirsti ES sienų.
G. Landsbergis pabrėžė, kad humanitarinės vizos Rusijos ar Baltarusijos režimų persekiojamiems asmenims, jų šeimos nariams būtų išduodamos.
Pasieniečiai klaustų apie paramą režimui
Lietuvos ministro teigimu, regioninis sprendimas, kuris apimtų visas sieną su Rusija turinčias ES valstybes, galėtų būti panašus į šiuo metu vienašališkai taikomą Estijos.
„Manau, kad jis būtų panašus į tai, ką kalba Estija šiandien – kad tam tikrų grupių asmenims, dėl kurių įleidimo atitikimo mūsų nacionalinio saugumo interesams kiltų abejonių, jie būtų neįleidžiami“, – teigė G. Landsbergis.
Anot jo, kiekvienu atveju ES valstybės pasienietis turėtų klausti Rusijos piliečio, kokiu tikslu jis vyksta, taip pat galėtų pasiteirauti jo požiūrio į Kremliaus veiksmus Ukrainos atžvilgiu.
„Pasienietis turi teisę paklausti, ar jūs remiate karą Ukrainoje, kieno Krymas. Vien nuo šio atsakymo, kad asmuo, kertantis Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Lenkijos sieną pasakytų, kad jo nuomone, Krymas yra neokupuotas, mes galime manyti, jog to asmens įleidimas neatitinka nacionalinių saugumo interesų“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Gali Lietuva tai padaryti ir vienašališkai. Bet, mano nuomone, priemonės veikia efektyviai tik taikant mažų mažiausiai regioninį sprendimą“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad nutraukus oro susisiekimą su Europos valstybių sostinėmis, Lietuva, Latvija, Estija, Suomija ir Lenkija yra pagrindinis rusų, baltarusių kelias į Europą.
„Per šias valstybes keliu iš esmės atvažiuoja visi turistai, kiti susisiekimo keliai yra per Stambulą, Dubajų, Jerevaną lėktuvais. Įtraukiant papildomą valstybę, galima pasiekti Europą, bet skaičiai yra kur kas mažesni. Priėmus regioninį sprendimą, aišku, keliautojų srautai mažėtų stipriai“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Jo teigimu, sunkiausia būtų sutarti dėl techninių dalykų.
„Norime, kad taisyklės, jeigu būtų sutarta, būtų taikomos vienodai. Kitaip tariant, kad asmuo, kuris buvo neįleistas Estijoje, negautų kitokio atsakymo Latvijoje ar Lietuvoje“, – tvirtino G. Landsbergis.
Pirmas regiono valstybių ministrų pasitarimas šiuo klausimų turėtų vykti kitą savaitę Prahoje.
Pasak ministro, taip pat dar neatsakyta į klausimą, ar reikėtų neįleisti tik rusų turistų, ar ir baltarusių.
„Matome skirtumus tarp šių dviejų valstybių ir dėl jų piliečių požiūrio į karą. Didelė dalis Baltarusijos piliečių galėtų būti laikomi daugiau kaip įkaitai savo režimo negu kaip aktyviai ir sąmoningai jį palaikantys, remiantys režimo veiksmus“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kita vertus, anot jo, neteisinga, kai iš tėvynės dėl grėsmės savo gyvybei pabėgę baltarusiai mato Lietuvoje pramogaujantį Minsko režimą remiantį verslininką, kurio įmonė yra įtraukta į sankcionuojamųjų sąrašą, o jis pats – ne.
Diskusijos ES
Po Seimo URK posėdžio ir komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, ir komiteto narys Audronius Ažubalis tvirtino, kad neteisinga leisti kariaujančios valstybės piliečiams poilsiauti Europoje.
A. Ažubalio teigimu, reikėtų ne tik neišduoti naujų vizų, bet ir panaikinti išduotųjų galiojimą.
„Koks skirtumas, kada išduota viza. Važiuoti poilsiauti į Europą, iš esmės prieš kurią tu ir kovoji, pradėjai karą prieš Europos saugumo architektūrą, tai atrodo keistai“, – sakė jis.
„Tikiuosi, kad mūsų ministrui pavyks, jog sprendimai apie tai, kad Šengeno vizos nustoja galioja Rusijos piliečiams, išskyrus humanitarinius atvejus, bus priimti. Bent jau dalies valstybių“, – teigė Seimo narys.
„Jeigu mes būtume nuoseklūs, sprendimas yra visiškai aiškus – jokių turistinių vizų ir jokių turistų iš Rusijos Federacijos mūsų valstybės teritorijoje“, – tvirtino L. L. Andrikienė.
Ji pabrėžė, kad nuo vadinamųjų pasienio valstybių apsisprendimo labai daug kas priklauso, ir priminė, jog nuo pavienių iniciatyvų kartais pereinama prie visos ES sprendimų.
„Kai ES sprendė, ar uždaryti Europos erdvę Rusijai, tuomet bendro sutarimo irgi nebuvo, bet viena valstybė uždarė oro erdvę, kita valstybė, trečia, ketvirta ir tada neliko nieko kito kaip visai ES priimti tam tikrą sprendimą“, – žurnalistams sakė URK pirmininkė.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
G. Landsbergio teigimu, dabar Lietuva vizas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduoda ypatingais atvejus, tačiu tų atvejų nėra taip jau mažai.
„Tai nėra vienetiniai atvejai, daug žmonių Lietuva suteikia galimybę atvykti ir ieškoti prieglobsčio“, – tvirtino ministras.
Talinas žengė dar toliau ir į šalį neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, šis draudimas neapima mūsų rusų turistų, jis taikomas tik keliems tūkstančiams asmenų.
Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, pasiūlė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.
Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas. Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.
V. Sinkevičius neatmeta, kad ES pavyktų susitarti dėl turistinių vizų ribojimo rusams
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius neatmeta tikimybės, kad Šengeno valstybėms pavyktų susitarti dėl turistinių vizų išdavimo Rusijos piliečiams ribojimo. Vis tik, pažymi jis, norint priimti sprendimą, būtina surasti kompromisinį iniciatyvos variantą.
„Nieko nėra neįmanomo, bet aišku tam reikia laiko. Reikia tikslaus apibrėžimo, koks galėtų būti tas kompromisinis susitarimas, kurį priimtų visos šalys narės, nes aišku, kad situacija yra nevienoda“, – antradienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams teigė eurokomisaras.
Be to, V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad kompromisinis sprendimas turėtų būti priimtas Europos Vadovų Taryboje (EVT), nes, anot jo, Europos Komisijos (EK) pozicija nėra kertinė.
„Komisija šiuo atveju čia tikrai turi labai mažai svertų, nes, vis dėlto, tai yra šalių narių prerogatyva ir kiekviena šalis narė žiūri individualiai. Ir mes matome tikrai net iš tų šalių, kurios jau paskelbė apie mažinimą vizų išdavimo, draudimą, tai taip pat naudojamos skirtingos formulės. Tai šiuo atveju komisijos pozicija čia nėra kertinė, čia privalo vadovai taryboje susitarti“, – aiškino V. Sinkevičius.
Visgi, anot eurokomisaro, kol kas konkrečios formuluotės ir pasiūlymų, kaip turėtų būti taikomas turistinių vizų išdavimo ribojimas, nėra.
„Šiandien dienai nieko konkretaus tikrai nėra“, – nurodė jis.
ELTA primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES valstybes uždrausti Rusijos piliečiams išduoti vizas.
Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad draudimas galėtų papildyti sankcijas Maskvai. Estijos ir Suomijos vyriausybės paragino kitas ES šalis uždrausti turistines vizas rusams.
Visgi Europos Komisijos (EK) atstovė ketvirtadienį pabrėžė, kad pagal galiojančius įstatymus visiškai uždrausti turistines vizas net neįmanoma. Pasak jos, kiekvienas prašymas turi būti nagrinėjamas atskirai.
Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.
Šiuo metu į Lietuvos teritoriją Rusijos piliečiai gali patekti gavę humanitarinę vizą, iš kitos Šengeno erdvės valstybės arba jei kitokios rūšies vizą gavo prieš vasario 24 d. – pirmąją karo Ukrainoje dieną.
