Jau ne pirmus metus šalyje keliama mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo idėja, ją remiančiųjų teigimu, leistų užtikrinti geresnį pagalbos teikimą priklausomybę turintiems asmenims, o paaugliams nebetektų stoti prieš teisėsaugą dėl vienos suktinės.
Tačiau apklausos rodo, kad visuomenės dauguma pasisako už griežtas bausmes ir narkotikų dekriminalizavimui nepritaria.
Ikiteisminis tyrimas – už cigaretės puselę
Ilgąjį savaitgalį praūžusį festivalį ne visi jo dalyviai prisimins su šypsena. Aštuoniems asmenims už neteisėtas pramogas gresia rimti nemalonumai.
„Rasta įvairių narkotinių medžiagų. Tiek augalinės kilmės, tiek tablečių, miltelių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos skyriaus vedėja Andromeda Grauslienė.
Ji reiškė apgailestavimą, kad įvairių pasilinksminimo renginių metu policijai vis kyla įtarimų dėl neteisėtų medžiagų vartojimo.
„Tu pranešimų fiksuojama šventėse ir festivaliuose visoje Lietuvoje. Tai, turbūt, rodo, kad jauni žmonės iš dalies linkę vartoti ne alkoholinius gėrimus, bet ir kitas svaigiąsias medžiagas, ypač augalinės kilmės – greičiausiai kanapes“, – pasakojo A.Grauslienė.
Policijos atstovė patikino, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas net ir už itin mažo kiekio neleistinų medžiagų turėjimą.
„Renginio metu policijos pareigūnai patruliavo pėsčiomis, užuodė, kad jaunuolis rūko specifinį kvapą skleidžiančią cigaretę. Tebuvo pusė cigaretės, bet tai taip pat draudžiama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, jaunuoliui gresia baudžiamoji atsakomybė“, – teigė A.Grauslienė.
Lietuvoje auga narkotikų vartojimas
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė Gražina Belian juokavo, kad užtenka žinoti, kokio stiliaus muzika skambės festivalyje, ir tampa aišku, kokio tipo narkotikai jame bus vartojami.
„Jau keletą metų NTAKD specialistai kartu su nevyriausybinių organizacijų atstovais lankosi festivaliuose. Teikiama informacija apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, jų maišymo riziką.
Patirtis rodo, kad priklausomai nuo muzikos žanro varijuoja ir narkotikai. Žinoma, alkoholis išlieka universaliu narkotiku, vartojamu visur (…) Jei neklystu būtent Karklės festivalyje buvo nemažai apsvaigusių nuo alkoholio“, – sakė G.Belian.
Ji pasakojo, kad Europoje ir Lietuvoje labiausiai paplitęs narkotikas yra kanapės. Jų vartojimas mūsų šalyje per 5 metus išaugo 3 proc.
„Bet palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, mūsų situacija yra labai gera. Kanapių suvartojimas du kartus mažesnis nei ES šalyse“, – aiškino NTAKD direktorė.
Pernai atliktos apklausos duomenimis, bent kartą gyvenime kanapes išbandė 13,7 proc. Lietuvos gyventojų.
G.Belian teigimu, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas išaugo streso kupinu COVID-19 pandemijos ir karantinų laikotarpiu. Kilęs karas Ukrainoje, manoma, taip pat lemia, kad žmonės ieško ne visada legalių būdų, kaip malšinti nerimą.
„2021 m. Europoje pastebėtas ekstazio ir kokaino vartojimo augimas. Specialistai šitų medžiagų vartojimą įvardija kaip epidemiją pandemijos metu. Lietuvoje skaičiai nėra tokie dideli, bet kokaino vartojimas iš esmės susilygino su ekstazio vartojimu“, – pasakojo G.Belian.
Kokaino vartojimas Lietuvoje per penkerius metus beveik patrigubėjo. 2016 m. šią medžiagą išbandę buvo 0,7 proc. gyventojų, 2021 m. – 1,8 proc.
Bausmės naudos neduoda
Populiarus požiūris, kad heroinas, kokainas – „tikrieji narkotikai“, o kanapės – „nieko tokio“. Tačiau, pasak G.Belian, mokslinis narkotikų skirstymas į lengvuosius ir sunkiuosius neegzistuoja.
„Kalbame apie narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios gali sąlygoti priklausomybę, galimos itin sunkios šių medžiagų vartojimo pasekmės. Būtų klaidinanti žinutė visuomenei sakyti, kad kanapės nieko baisaus, o kokainas, heroinas – baisesnis, sunkesni narkotikai“, – patikino NTAKD vadovė.
Pasak jos, specialistus neramina, kad narkotinių medžiagų rinkos infliacija nepalietė. Jų kainos nepakito, o grynumas net padidėjo.
Visgi teisinė atsakomybė, G.Belian teigimu, nėra tarp veiksmingiausių narkotikų vartojimo prevencijos priemonių.
„Policija su šunimis atlieka savo darbą, bet tokios priemonės jokiu būdu nėra laikomos, duodančiomis teigiamą efektą. Tas pats ir su baudžiamosios atsakomybės įteisinimu už nedidelio kiekio narkotinių-psichotropinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti“, – sakė G.Belian.
Ji paaiškino, kad daugelis su narkotinėmis medžiagomis susipažįsta ne festivaliuose. Tad policinės priemonės – tik jau kilusio gaisro gesinimas.
Daug veiksmingiau esą yra taikyti į švietimą ir visuomenės informavimą nukreiptas žalos mažinimo priemones. „Kartais užtenka be moralų, gąsdinančių piešinukų pakalbėti su žmogumi, išsiaiškinti, kodėl jis vartoją, ką jis mano, reikalui esant suteikti ir psichologinę pagalbą“, – sakė G.Belian.
Ragina padėti, o ne teisti
LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad trys iš keturių gyventojų nepritaria mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimui.
Gydytojas toksikologas Robertas Badaras pasakojo, kad baudžiamosios atsakomybės už mažo kiekio narkotikų turėjimą pakeitimas administracine, mažina mirštamumą nuo psichotropinių medžiagų, o tai puikiai iliustruoja Portugalijos pavyzdys.
„Tačiau stebina šitų rezultatų absoliutinimas, sakymas, kad pakanka dekriminalizuoti ir viskas bus gerai. Jei dekriminalizacija vienintelė priemonė, tai gali net pablogėti. Tai turi eiti kartu su plačia gydymo paslaugų pasiūla“, – pabrėžė R.Badaras.
Seimo priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė tikino, kad įsitikinimas apie nuo kanapių prasidedantį narkomano kelią neatitinka realybės.
„Mokslu įrodyta, kad tai nėra susiję. Priklausomybės priežasčių yra labai daug: žmogaus istorija nuo pat gimimo, jo genetika, polinkis į priklausomybę, rizikos ir saugantys veiksniai“, – sakė politikė.
Ji taip pat tvirtino, kad žolę rūkančius paauglius besivaikantys policininkai problemos neišspręs.
„Tai yra šou elementas. Kelių paauglių sulaikymas festivalyje problemos nesprendžia (…) Tai parodomasis veiksmas, prie kurio mes esame pripratę nuo Nepriklausomybės laikų ir vis dar neateiname prie tikrųjų sprendimų“, – aiškino Seimo narė.
M.Danielė pabrėžė, kad narkotikų vartojimas yra psichikos sveikatos sritis. Dėl to taikomos turi būti pagalbos, o baudžiamosios priemonės.
„Mes jokios kitos ligos nesprendžiame baudžiamąja teise. Tai iš senų laikų likęs įsitikinimas, kurį sunku pakeisti“, – sakė M.Danielė.
Jos teigimu, bent dalį problemos išspręstų šiuo metu galiojančių „žalingų įstatymų“ atsisakymas.
„Policija galėtų savo resursus nukreipti į narkotikų prekybą, kontrabandą, organizuotą nusikalstamumą“, – pastebėjo M.Danielė.
Ji pridūrė, kad atsisakius baudžiamosios atsakomybės už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimą, būtų galima pagerinti ir gydymo galimybes.
„Galėtume plėsti ir pagalbos tinklą: jaunimo ir šeimų konsultavimą ir suteikti geresnį gydymą priklausomiems žmonėms“, – sakė Seimo narė.
