Kitąmet vyksiančių tiesioginių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos pradžia jau ne už kalnų, bet Seime kovo mėnesį pradėtas galimos korupcijos Kauno savivaldybėje tyrimas, regis, gerokai buksuoja.
Nors vasarą, nevykstant Seimo plenariniams posėdžiams, tyrėjai galėtų plušėti visu pajėgumu, pavasarinio politikų užsidegimo nematyti. Tokį vangumą kritikuojantys parlamentarai įtaria, kad dėl to kalta ne tik vasara ar atostogų metas.
Seimo Antikorupcijos komisija tyrimą dėl galimos korupcijos Kaune pradėjo netrukus po to, kai teisėsauga kovo mėnesį sulaikė V.Matijošaičio politinį bendražygį, tuometį miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską.
Šis valdininkas buvo sulaikytas įtarus, kad iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno galimai paėmė 140 tūkst. eurų kyšį už palankius sprendimus sudarant bei vykdant statybų ir rangos darbų sutartis.
Po beveik du mėnesius trukusio sulaikymo į laisvę V.Šiliauskas buvo paleistas už 10 tūkst. eurų užstatą, teismui atmetus abejones, kad jis gali bėgti ar slapstytis. Tačiau įtariamajam skirta intensyvi priežiūra.
Laukia sprendimo?
Kai kurie tyrimą atliekančios Seimo Antikorupcijos komisijos nariai jau svarsto, kad korupcijos apraiškų Kaune paieška gali būti atidėliojama dėl politinių priežasčių – vis dar nežinia, ar V.Matijošaitis sieks būti dar kartą perrinktas meru.
Manoma, kad specialiosios parlamentarų darbo grupės išvados, kurios greičiausiai nebūtų palankios V.Matijošaičiui, priklausys nuo jo apsisprendimo ir esą gali pasirodyti per patį savivaldos rinkimų kampanijos įkarštį.
Tuo, pavyzdžiui, neabejoja Antikorupcijos komisijai priklausanti Agnė Širinskienė.
Buvusi valstietė įsitikinusi, kad politikai tyčia vilkina tyrimą ir paspęsti Kauno merui spąstus mėgins prieš pat rinkimus.
Anot parlamentarės, labai panašu, kad V.Matijošaitis sieks išlikti mero poste. Tokiu atveju esą bene visų partijų atstovai Seime daugiau ar mažiau suinteresuoti pakenkti galimam pagrindiniam jų konkurentui.
A.Širinskienės teigimu, tai buvo akivaizdu jau sudarant tyrimo grupę, į kurią ypač veržėsi anksčiau Kaune turėtą politinį svorį praradę konservatoriai.
Anot pašnekovės, kad Seime kovą pradėtas tyrimas politizuojamas, akivaizdu ir todėl, jog Antikorupcijos komisija nesutiko jo išplėsti.
Galėtų tirti ir vasarą
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, dalis politikų ragino komisiją aiškintis, ar korupcijos pėdsakų nėra ir Vilniaus bei Klaipėdos savivaldybėse, bet toks siūlymas nesulaukė daugumos palaikymo.
Pagrindine Seimo tyrėja tituluojama A.Širinskienė dėl šios priežasties atsisakė dalyvauti tyrime ir mano, kad jo niekaip nepavyks užbaigti iki savivaldos rinkimų kampanijos pradžios, nes neįžvelgia jokių politikų pastangų.
„Jei toks noras būtų, tyrimą kuo puikiausiai buvo galima tęsti ir vasarą.
Dabar tam itin palankus metas – parlamentarai laisvesni, Seimo posėdžiai nevyksta, taigi niekas nesitrikdytų ir būtų galima rengti liudytojų apklausas. Bet nieko nevyksta arba aš nematau.
Sudarant darbo grupę kalbėta, kad reikia greitų atsakymų, bet vasarą kažkodėl viskas sustojo ir skubių atsakymų jau niekam nebereikia“, – kalbėjo parlamentarė.
Be to, anot A.Širinskienės, Seimo komitetai ir komisijos dabar dažniausiai rengia nuotolinius posėdžius, taigi darbo grupės nariai tyrimo galėtų imtis net iš paplūdimio.
„Man vis dėlto susidaro įspūdis, kad laukiama rinkimų kampanijos, kada meras atsakys, ar joje dalyvaus, ir tada, rinkimų išvakarėse, Seime bus padarytas šou. Aš nesakau, kad tai neteisėta, bet abejoju, ar tai etiška“, – svarstė Seimo narė.
Tyrimas varžovams nepadės
Tai, kad energingai pradėtas tyrimas šiuo metu yra apmiręs, pripažino ir darbo grupei priklausantis socialdemokratas Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas. Politikas teigė supratęs, kad jį atnaujinti žadama tik rudenį.
Vis dėlto šis opozicijos atstovas tikino, kad kurį laiką parlamentarai darbavosi gana intensyviai ir surengė du išvažiuojamuosius posėdžius Kaune, kur susitiko su savivaldybės administracijos darbuotojais. J.Sabatauskas paminėjo, kad buvo surengta ir vieno įslaptintojo liudytojo apklausa.
Kodėl vasarą sustojo tyrimas, politikas teigė negalįs paaiškinti, to esą reikėtų klausti darbo grupės vadovo konservatoriaus Andriaus Vyšniausko.
J.Sabatauskas neatmetė, kad būsimi savivaldos rinkimai gali diktuoti komisijos darbo tempą.
„Iš konservatorių pusės tai gal ir jaučiama. Vis dėlto anksčiau Kaunui vadovavo jų meras. Tik aš labai abejoju, kad kauniečiai vėl į juos atsigręžtų. Nemanau, kad šis tyrimas jiems padėtų“, – „Lietuvos rytui“ sakė socialdemokratas, kuris, beje, taip pat mano, kad V.Matijošaitis vėl sieks mero posto.
Negali skubinti teisėsaugos
„Lietuvos ryto“ pakalbintas darbo grupei vadovaujantis A.Vyšniauskas neigė, kad tyrimas vilkinamas tyčia. Politikas aiškino, jog pauzė padaryta dėl to, kad laukiama informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).
A.Vyšniausko teigimu, teisėsauga turėtų pateikti Kauno miesto savivaldybės atliktų viešųjų pirkimų korupcijos rizikos įvertinimą, taip pat pateikti medžiagą apie tam tikrų asmenų ryšius. Be šios informacijos darbo grupė esą negali judėti į priekį.
„Kai tuos įvertinimus turėsime, tada grįšime prie tolesnio tyrimo ir bandysime formuluoti išvadas“, – „Lietuvos rytui“ sakė darbo grupės vadovas, bet nesiėmė prognozuoti, kada jos gali būti baigtos rengti.
Konservatorius taip pat teigė negalįs kištis į STT darbą ir paskubinti pareigūnų, kurie vasarą taip pat atostogauja: „Labai tikiuosi, kad vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje reikiamus dokumentus jau turėsime.“
A.Vyšniauskas taip pat atmetė A.Širinskienės kritiką dėl to, kad vasarą tyrimas sustojo specialiai ir bus atnaujintas tik artėjant rinkimams.
„Aš noriu, kad tyrimas būtų atliktas kokybiškai, o ne paskubomis. Šis tyrimas, skirtingai nei tie, kurie A.Širinskienės buvo atliekami praėjusią Seimo kadenciją, nėra politizuotas.
Jis remsis faktais, todėl laukiame institucijų nuomonės, o ne bandome viską interpretuoti patys.
A.Širinskienė kažkodėl korupcijos neįžvelgia vienintelėje Kauno miesto savivaldybėje. Man labai apmaudu, kad žmogus, kuris dedasi labai sąžiningu ir dideliu kovotoju prieš korupciją, šiuo atveju ten nemato problemų ir gina merą“, – kalbėjo konservatorius.
Daugybė dokumentų
Antikorupcijos komisijai vadovaujantis Algirdas Stončaitis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad politikų ryžtas užčiuopti korupcijos gijas Kauno mieste niekur neišgaravo.
Tačiau, anot Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo, procesas nėra paprastas: „Ten dokumentų yra aibė ir į juos įsigilinti reikia laiko. Be to, atsiranda žmonių, kurie nori papasakoti, ir komisijos nariai su jais kalbasi. Todėl nemanau, kad be vėlyvo rudens ką nors turėsime.“
Politikas taip pat neigė įtarimus, kad tyrimo pabaigą esą siekiama pritempti kuo arčiau savivaldos rinkimų: „Tai tikrai netiesa, galiu tą drąsiai paneigti. Tokio noro nėra ir būti negali, net tokių kalbų nebuvo. Darbo grupė sudaryta iš visų frakcijų ir jokios manipuliacijos čia neįmanomos.“
Valdininkas pinigus slėpė ir stiklainiuose
Pas tuometį Kauno savivaldybės administracijos direktorių V.Šiliauską rastus pinigus teisėsauga pavadino didžiausiu kyšiu Lietuvos istorijoje.
Kauno meras V.Matijošaitis tada teigė, kad teisėsaugos įtarimai jo politiniam bendražygiui buvo kaip kruša iš giedro dangaus.
„Mano nuostata yra tokia: vagis, kyšininkas turi sėdėti kalėjime“, – sakė meras.
Dėl kilusio skandalo V.Matijošaitis ir pats sulaukė opozicijos priekaištų, kad nepastebėjo, kas vyko jo panosėje.
Opozicijai priklausantys miesto tarybos nariai ragino sudaryti tyrimo komisiją, tačiau dauguma šį siūlymą atmetė ir pavedė kontrolės ir audito tarnybai atlikti savivaldybės sutarčių su bendrove „Autokausta“ auditą.
Ši bendrovė pastaraisiais metais laimėjo daugumą V.Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės skelbtų statybos konkursų.
Bendrovės direktoriaus J.Kriaučiūno namuose buvo rasta 400 tūkst. eurų. Teismas taip pat areštavo 15 verslininkui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
Vis dėlto, skirtingai nei V.Šiliauskas, J.Kriaučiūnas nebuvo suimtas, nes sumokėjo 50 tūkst. eurų užstatą. Verslininkui taikytos kardomosios priemonės.
V.Šiliausko sulaikymo metu paaiškėjo, kad tuometis Kauno miesto savivaldybės administratorius kitą dieną planavo su šeima išvykti į Tenerifę (Ispaniją), o bilietai buvo nupirkti tik į vieną pusę.
Kratos metu V.Šiliausko namuose buvo rasta daugiau kaip 200 tūkst. eurų grynaisiais. Pinigai buvo sudėti į vokus, stiklainius ar tiesiog sudėlioti į krūveles. Aptikti visas pinigų slėptuves pareigūnams užtruko šešiolika valandų.
Prokuratūra vėliau areštavo net 170 V.Šiliauskui priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Anot teisėsaugos, jų vertė – septynženklė.
Tiesa, buvo pranešta ir tai, kad daugelis objektų – pigiai įsigyti nedideli žemės sklypai.
