Su tuo nenori sutikti Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, kur tvirtina, kad dėl ukrainiečių patiriamo košmaro kaltas ne tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Mano, kad reikia vieningo ES sprendimo
Estijos vyriausybė nuo rugpjūčio 18 dienos nutarė uždrausti atvykti į šalį Rusijos piliečiams, turintiems Estijos išduotas vizas atvykti į Šengeno erdvę, taip pat apriboti tokių vizų išdavimą. Pasak L.L.Andrikienės, tai – stiprus politinis estų signalas.
Tik kyla klausimas – kaip Estija ketina įgyvendinti naująjį draudimą ir ar tuo paseks Europos Sąjunga (ES).
„Manau, kad mes, visų ES valstybių piliečiai, iš tikrųjų artėjame prie ribos, tam tikrų raudonų linijų, kur daugiau toleruoti, nesiimti papildomų priemonių tam, kad sustabdytume Rusijos agresiją Ukrainoje, negalėtume sau leisti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo politikė.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė sakė nesuprantanti, kaip Lietuvos kurortuose gali atostogauti karo nusikaltimus Ukrainoje darančios Rusijos piliečiai.
„Jeigu aš turėčiau atsakyti kaip pilietė, kaip žmogus – man irgi sunkiai dera tie dalykai. Matant, ką Rusijos kariuomenė išdirbinėja Ukrainoje, tuos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmogiškumui. Ir, pagaliau, esame patys įvardiję, kad Rusija yra teroristinė valstybė, matyti jos piliečius, besidžiaugiančius saule, atostogaujančius mūsų valstybėse, mūsų kurortuose...
Man šie dalykai irgi sunkiai derinasi. Kad reikia ieškoti instrumento ir priemonės tai įveikti, aš tam visiškai pritariu“, – siūlymą nutraukti rusams Šengeno vizų išdavimą įvertino ji.
Rusų atostogas Europoje sakė sunkiai įsivaizduojantis ir signataras bei ambasadorius Vytautas Plečkaitis. Tačiau, jo teigimu, turėtų būti bendras ES sutarimas dėl Šengeno vizų nebeišdavimo Rusijos piliečiams, o ne pavienių šalių atskiri nutarimai.
„Bendrai šitokia akcija yra dar viena, sakyčiau, sankcijų dalis. Jeigu visa ES nuspręs, o tai galima padaryti Čekijai pirmininkaujant jau šį mėnesį, tada ir reikės laikytis. Bet, jeigu didelės valstybės, kaip Vokietija, tam priešinsis, o ji priešinasi (...) geriausia būtų didelio šalių bloko vieningas pareiškimas, o dar geriau – ES apibrėžta politika šiuo klausimu“, – svarstė jis.
Tiesa, V.Plečkaitis pripažino neturintis daug vilčių, kad ES šalims pavyks susitarti.
„Tai yra Rusijos Federacijos karas“
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė L.L.Andrikienė sakė nesutinkanti su Vokietijos kanclerio O.Šolco pozicija, kad Ukrainoje vyksta V.Putino, o ne visos Rusijos karas.
„Aš negaliu sutikti, kad tai yra V.Putino karas – tai yra Rusijos Federacijos karas. Ir atsakomybė tenka Rusijos Federacijai. Jeigu mes kalbame apie specialųjį baudžiamąjį tribunolą, kur konkretūs asmenys turėtų atsakyti – patys aukščiausi valstybės vadovai – taip, yra ir tas formatas. Bet apskritai tai Rusijos Federacijos karas prieš suverenią Ukrainą.
Kaip puikiai žinome – neišprovokuotas. Ir puikiai žinome to karo tikslus, ir atsakomybę nuimti nuo valstybės, manau, yra visiškai neprasminga“, – akcentavo politikė.
L.L.Andrikienė mano, kad Vokietijos pozicija dar galėtų keistis, nes kol kas tai buvo labiau panašu į O.Šolco išreikštas abejones, o ne priešinimąsi pasiūlymui.
„Aš galvoju, kad, kai klausimas bus diskutuojamas ir sprendimas rengiamas ES lygiu, Vokietijos pozicija turėtų būti lankstesnė, nei galėtume šiandien įsivaizduoti. Man atrodo, kad šie mėnesiai nuo vasario 24–osios mums labai akivaizdžiai rodo, kaip Vokietija keičiasi. Mes norėtume, kad ji keistųsi greičiau, bet ji vis tik keičiasi“, – patikino ji.
Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkė pasidžiaugė, kad ES šiuo metu pirmininkauja Čekija, kuri ir pasiūlė, jog draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.
„Ir, jeigu ES bendras sprendimas, galiojantis visoms valstybėms narėms, vis tik būtų, man norėtųsi, kad jis būtų ambicingesnis. Galimai tai būtų pats mažiausias bendras vardiklis, gali ir taip nutikti, bet vis tiek tai yra žingsnis pirmyn“, – įsitikinusi L.L.Andrikienė.
Seimo narė pridūrė pasigendanti oficialios Lietuvos pozicijos šiuo klausimu tiek iš Vyriausybės ar Užsienio reikalų ministerijos (URM), taip pat prezidento Gitano Nausėdos.
Sulauktume keršto?
Kaip pažymėjo V.Plečkaitis, Šengeno erdvės vizų neišdavimas Rusijai būtų labai skausmingas, dėl to galima būtų tikėtis ir tam tikrų keršto akcijų.
„Žinoma, jie tai vertintų labai skaudžiai. Dabar, kai daug rusų gyvena, yra atvažiavę, pavyzdžiui, į Gruziją, ten ir konfliktų yra su atvykusiais rusais, įvairūs dalykai ten dedasi. Tie pinigingi žmonės, kurie yra pasiturintys, jie yra pasitraukę iš Rusijos. Kas galėjo išvažiuoti, tas išvažiavo.
Manau, kad tai bus jiems labai skaudu. Žinoma, įtampa tarp tų šalių, kurios pritars šitokiems sprendimams, ir Rusijos dar labiau paaštrės. Dar daugiau bus įtampos ir, ko gero, keršto akcijų, dėl to galime tikėtis ir nemalonių dalykų“, – perspėjo jis.
Ambasadorius mano, kad, priimant tokius sprendimus, pirmiausia reikia pasižiūrėti, kaip elgiasi kitos šalys.
„Mes labai mažai žiūrime savo valstybei ir savo tautai naudos. Labai daug kalbame abstrakčiai, lyg ir idealistiškai. Bet čia ne idealizmas, čia yra išskaičiavimai, tautos ateitis, valstybės prestižas ir autoritetas. Visa tai reikia gerai pasverti.
Galbūt reikia eiti Estijos keliu, galbūt pasižiūrėti, kaip elgiasi kitos šalys. Jei tik kelios šalys tokius pareiškimus darys, tai nieko nelaimėsime“, – tvirtino pašnekovas.
V.Plečkaitis paragino ieškoti sąjungininkų, o „ne garsiai šaukti“, kad „nebūtume ant ledo“. „Mes gi, pavyzdžiui, net Lenkijos pozicijos šiuo klausimu nežinome“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu L.L.Andrikienė teigė, kad Rusijos reakcijos bijoti tikrai nereikėtų.
„Tik 6 proc. rusų turi užsienio pasus ir gali išvykti į užsienį. Jie yra matę vakarų Europą, JAV. Bet absoliuti jų dauguma nežino, kas tai yra. Jie mus matė tik televizoriuje arba kine. Kai kalbi, svarstai apie tai, ko niekada nematei, atsiranda visokių fobijų, sąmokslo teorijų. Tada labai lengva manipuliuoti tais žmonėmis“, – aiškino politikė.
Ji pabrėžė, kad didžioji dalis minėtų 6 proc. rusų yra susiję su dabartiniu šalies režimu.
„Tai tegul tvarkosi su savo caru, kuris pradėjo šį kruviną karą. Mes irgi turime tam tikrą ribotą instrumentų skaičių, kaip galime stabdyti šitą agresiją. Vienas yra politinė, diplomatinė, humanitarinė, finansinė, karinė parama Ukrainai, bet kitus instrumentus irgi galima išnaudoti.
Tai yra vienas iš būdų ir, jeigu Čekija sako, kad tai galėtų būti sankcijų pratęsimas – manau, jog tai yra teisingas požiūris“, – konstatavo L.L.Andrikienė.
