Skandalingos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT) tyrimo išvados patvirtintos prieš daugiau kaip du mėnesius, bet apie jas viešai nekalbama.
Paslapties, kas ir kokiomis priemonėmis nesėkmingai gelbėjo Anapilin iškeliavusius pacientus, iki šiol nežino net mirusiųjų namiškiai.
Tuo metu ilgai tylėjusi RŠL vadovybė bando kratytis itin nepalankių VASPVT išvadų.
„Lietuvos rytui“ pateikus klausimus apie šį neplaninį patikrinimą, RŠL generalinis direktorius Mindaugas Pauliukas suskubo menkinti ir specialistų tyrimą, ir išvadas.
Neplaninis VASPVT patikrinimas pradėtas, gavus ikiteisminį tyrimą dėl L.Šilinskytės mirties aplinkybių atliekančių Panevėžio teisėsaugininkų raštą. Į tyrėjų rankas pateko medikės užrašai, garso įrašai.
Gydytoja apie klestinčią netvarką RŠL įsteigtame insulto klasteryje nevengė kalbėti ir garsiai. Tačiau į viešumą keltų problemų niekas tirti neskubėjo, todėl procesas pajudėjo tik po medikės mirties.
VASPVT tyrimas parodė, kad anesteziologė reanimatologė buvo teisi – ne visi sudėtingas procedūras gelbstint insulto ištiktus žmones atliekantys gydytojai yra reikiamos kvalifikacijos.
Paaiškėjo, jog sudėtingas galvos kraujagyslių operacijas atlikdavo ir kompetencijas viršiję intervenciniai kardiologai. Tokias išvadas ekspertai pateikė atsakymų į medikės žūties aplinkybes ieškantiems prokurorams.
Viršijo kompetenciją
Auditoriai ištyrė 2020–2021 m. RŠL gydytų ir mirusių penkių pacientų ligos istoriją.
55–91 metų ligoniai buvo ištikti insulto, o jiems operacijas atlikti buvo leista Širdies ir kraujagyslių centre dirbantiems dviem kardiologams (abiejų pavardės redakcijai žinomos).
Visiems šiems ligoniams buvo nustatyta tiksli diagnozė, bet tik vienai pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kitais atvejais nustatyta aibė teisės aktų pažeidimų.
Skandalingiausias faktas – perkutaninės transliumininės angioplastikos (stentavimo), mechaninės trombektomijos (trombo chirurginio pašalinimo), cerebrinių kraujagyslių angiografijos procedūras atliko savo kompetenciją viršiję medikai.
Pripažinta, kad tai pažeidė įstatyme įteisintą paciento teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Pažymėjimo nepakanka
Skandalingą situaciją narplioję auditoriai nustatė, kad gydytojo kardiologo medicinos normos kompetencijų skyriuje nėra numatyta šių procedūrų.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pateikė išrašą, ko per rezidentūros studijas mokosi gydytojai kardiologai.
Tarp privalomų gebėti atlikti procedūrų nėra cerebrinių kraujagyslių angiografijos, stentavimo bei trombų šalinimo.
Papildomai rengęsis kardiologas gali atlikti ir įvertinti aortos ir jos šakų, viršutinės ir apatinės venos diagnostikos bei gydomąsias angioplastikos procedūras.
Bet tai nereiškia, kad tai jam suteikia teisę šias operacijas daryti insulto ištiktiems pacientams.
Tikrintojai įvertino, jog abu RŠL kardiologai dalyvavo užsienyje kvalifikacijos tobulinimo kursuose: „Papildomi kursai ar pateikti užsienio tobulinimo dokumentai nesuteikia gydytojams papildomų kompetencijų bei teisės atlikti procedūras. Tai vertintina kaip rezidentūros metu įgytų kompetencijų tobulinimas.“
Kaupė medžiagą
Už išskirtinį profesionalumą ir rūpestį kiekvienu ligoniu kolegų vertinta L.Šilinskytė neslėpė pasipiktinimo dėl RŠL klestinčios netvarkos.
Patyrusios gydytojos atvirumas buvo rakštis vadovams, todėl ji buvo persekiojama – nuolat tekdavo aiškintis etikos sargams, net samdytis advokatą.
L.Šilinskytė nesileido talžoma ir metė iššūkį aukštesnes pareigas užimančiam klanui.
Tiesa, ne kartą už atvirumą nusvilusi medikė buvo atsargi ir įrašinėjo nemažą dalį pokalbių. Gydytojos kompiuteryje, namuose liko daug susistemintos rašytinės medžiagos, asmeninių samprotavimų, pokalbių.
RŠL vadovų neteisėtai atleistos gydytojos palikimas sudomino ir teisėsaugininkus. Su dalimi dokumentų pavyko susipažinti ir tyrimą atliekančiam „Lietuvos ryto“ žurnalistui.
Stulbino klestinti netvarka
Gydytoja anesteziologė reanimatologė buvo atvira – ją šiurpino, kad sudėtingas operacijas leidžiama atlikti licencijos tai daryti neturintiems medikams.
L.Šilinskytės užrašuose pažymėta, kad RŠL įsteigus insulto klasterį problemų atsirado ne iš karto. Iš pradžių insulto ištiktus ligonius daugiausia gelbėdavo intervencinis radiologas Andrius Pranculis.
Šis ne tik Šiauliuose, bet ir Kaune, Panevėžyje dirbantis specialistas minimas kaip tikras profesionalas.
Tačiau jį pamažu buvo pradėta išstumti, o pacientų srautas nukreiptas RŠL Širdies ir kraujagyslių centro vadovei lojaliam kardiologui.
„Gydytojas neturi licencijos šioms procedūroms, todėl operuodamas pažeidžia įstatymą.
Negaliu tylėti, kai piktybiškai kenkiama pacientams, sukeliamas pavojus jų sveikatai ir gyvybei. Tai vyksta, kad tik galėtų veikti insulto klasteris,“ – rašė L.Šilinskytė.
Šiurpios pasekmės
Anesteziologei reanimatologei pritarė ir kolegos. Tiesa, tik žodžiu.
„Žinau, koks dabar pas mus (RŠL Širdies ir kraujagyslių centre. – Aut. past.) yra šūdas. Kolega kardiologijoje nieko neišmano, tik gerai zonduoja. Jis jau net ne gydytojas, o pinigų vergas“, – apie skandalo sūkuryje dabar atsidūrusį kardiologą atvirai kalbėjo vienas RŠL gydytojas.
Pati L.Šilinskytė aprašė ne vieną pasmerktą pacientą ir dėl jų būklės kaltino kolegų nekompetenciją. Ypač iškalbingas jos pokalbis su gydytoju rezidentu, kuriam anesteziologė reanimatologė parodė komos ištikto paciento galvos tyrimus prieš ir po operacijos. „O, vaikeli!” – šūktelėjo jaunas medikas.
Patyrusi medikė pažymėjo, kad iš Radviliškio atvežtas 60-metis vyriškis skundėsi tik tirpstančiais trimis dešinės rankos pirštais: „Jis atvažiavo savo kojomis ir galėjo vaikščioti, tik nereikėjo nieko krapštyti, nes insultas buvo prieš 3 dienas. Dabar 100 procentų mirs! Po procedūros išsiliejo kraujas į smegenis, žmogus pasmerktas. Sužinotų aplinkybes žiniasklaida, artimieji – būtų bomba!“
L.Šilinskytė sakė, kad tame pačiame skyriuje gulinčiai ligonei pasisekė, nes bandymas įvesti per kirkšnį zondą buvo nesėkmingas: „Jai per rankos veną galėjo padaryti tik tyrimą, todėl moteris liko gyva.“
Smogė žinia apie atleidimą
Pokalbiuose su kolegomis L.Šilinskytė neslėpė, kad ketina palikti Lietuvą. Moteris planavo išvažiuoti dirbti į Vokietiją.
Tiesa, tai padaryti ketino aukštai iškelta galva – kai įrodys RŠL įsigalėjusį mobingą ir prisiteis kompensaciją.
Tai padaryti L.Šilinskytei nebuvo lemta, nors ji jau buvo laimėjusi ne vieną teisinį mūšį su darbdaviu.
2021 m. gegužės pradžioje gydytoją sugniuždė žinia, kad atleidžiama iš RŠL, kad gali netekti ir licencijos. Ką tik iš atostogų užsienyje sugrįžusi medikė dėl mestų kaltinimų sureagavo labai skausmingai ir nebeatvažiavo į susitikimą su namiškiais.
Netrukus paaiškėjo, kad įvyko tragedija, o visų akys nukrypo į atleidusį darbdavį. RŠL administracija kratėsi kaltės, bet Šiaulių darbo ginčų komisija pripažino, kad gydytoja iš darbo atleista be pagrindo ir neteisėtai.
Po kilusio mobingo skandalo atleistą gydymo įstaigos vadovą Remigijų Mažeiką pakeitusi laikinoji direktorė Česlova Špūrienė nusprendė neskųsti sprendimo ir su velionės šeima pasirašė taikos sutartį – išmokėjo daugiau kaip 41 tūkstančio eurų kompensaciją.
Su išvadomis nesutinka
Konkursą į RŠL generalinius direktorius šiemet laimėjęs M.Pauliukas sakė nesutinkantis su VASPVT nepalankiomis išvadomis. Tiesa, per du mėnesius teismui skundas nebuvo pateiktas.
– Kaip RŠL vadovybė reagavo į birželį VASPVT patvirtintas išvadas? – M.Pauliuko paklausė „Lietuvos rytas“.
– Ligoninės administracija susipažino su neplaninio patikrinimo išvadomis, su kuriomis iš dalies nesutinka dėl daugelio priežasčių. Svarbiausia tai, kad neplaninis patikrinimas atliktas atrinktiems pacientams, kurių neurologinės ligos eigos baigtis nebuvo palanki.
Eksperto, kuris buvo pakviestas atvejų analizei, pateiktoje išvadoje teigiama, kad visais atvejais asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos tinkamai ir profesionaliai, paaiškinama, jog ligos baigtis nėra susijusi su atliktomis procedūromis.
– Kaip įvertinti kompetenciją viršiję gydytojai kardiologai ir jiems tai daryti leidę RŠL Širdies ir kraujagyslių centro vadovai? Kokių imtasi priemonių?
– Lietuvoje trūksta gydytojų intervencinių radiologų, todėl nuo pat insulto klasterio įkūrimo Šiauliuose ir kituose miestuose, kaip ir daugelyje Europos ir JAV ligoninių, cerebrines angiografijas ir intervencijas atlieka gydytojai intervenciniai kardiologai.
RŠL Intervencinės angiologijos skyriuje šiuo metu dirba 7 kardiologai, turintys licencijas teikti intervencines kardiologijos paslaugas.
Gydytojo kardiologo normoje, galiojančioje nuo 2009 m., yra numatyta, kad papildomai pasirengęs jis gali atlikti bei įvertinti aortos ir jos šakų, viršutinės ir apatinės venos diagnostikos bei gydomąsias angioplastikos procedūras.
Normoje nėra išvardyta detaliai, kokios tai procedūros.
Tai, kad nėra išvardyta, vargu ar galima laikyti kompetencijos viršijimu.
Šiai išvadai ligoninės administracija taip pat prieštarauja. Juolab kad gydytojai intervenciniai kardiologai atlieka galvos smegenų kraujagyslių intervencijas.
– Ar apie VASPVT tyrimų rezultatus ir išvadas gydymo įstaiga pranešė RŠL gydytų ir po procedūrų mirusių pacientų artimiesiems?
– Neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patikrinimas VASPVT buvo atliktas pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikimą.
– Kiek cerebrinių kraujagyslių ir perkutaninės transliumininės angioplastikos, cerebrinių kraujagyslių angiografijos ir mechaninės trombektomijos procedūrų iki šiol yra atlikę savo kompetencijas viršiję RŠL kardiologai? Kiek pacientų pasveiko, kiek mirė po gydytojų kardiologų atliktų šių procedūrų?
– 2021 metais, kai buvo atliekamas tikrinimas, ligoninėje 99 smegenų insultu sirgusiems pacientams atliktos intervencijos intrakranijinės arterijos embolektomija arba trombektomija ir miego arterijos embolektomija arba trombektomija, daliai pacientų buvo atliktas kombinuotas gydymas. Iš jų mirė 22 pacientai.
Visų jų ligos baigtis nėra susijusi su atliktomis procedūromis.
Jei procedūra nebūtų taikyta, visi šie smegenų insulto ištikti pacientai būtų neišgyvenę arba likę iki gyvenimo galo neįgalūs, prikaustyti prie ligos patalo.
Trombektomijos ir kitų intervencinių procedūrų dėka apie 80 proc. pacientų neliko jokių ligos pasekmių ir jie gali gyventi visavertį gyvenimą.
Kalti ir medikai, ir administracija
Auristida GERLIAKIENĖ, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė:
„Esu linkusi tikėti VASPVT ekspertų pateikta išvada, nes jie situaciją vertina pagal galiojančius teisės aktus.
Šioje skandalingoje istorijoje nėra vieno kalto. Atsakomybę dalijasi ir medikai, ir gydymo įstaigos administracija.
Gydymo įstaigos administracija atsako už gydymo procesų organizavimą. Būtent vadovai turi sekti, ar konkretus specialistas gali atlikti tam tikras medicinos procedūras. Šiuo atveju gydytojai neturėjo nei licencijos, nei sertifikato.
Tuo metu gydytojas atsako už savo kompetencijas. Jis negali pažeisti ribų ar viršyti to, kas įrašyta medicinos normoje. Pastarąjį dokumentą ruošę specialistai surašė viską, ką konkretus gydytojas gali atlikti. Jei gydytojas atliko procedūrą ar operaciją, kuri neįrašyta į jo specialybės medicinos normą, vadinasi, pažeidė įstatymą.
Faktas, kad išvados iki šiol nepateko į viešumą, stebina. Akivaizdu, kad tyrėjų akiratyje atsidūrusius gydytojus pridengė padalinio vadovai ir administracija.“
