Tiesa, parlamentarų siūlymas sulaukė skirtingų teisės ekspertų vertinimų – pastebima, kad toks teisinis mechanizmas Lietuvai yra reikalingas, tačiau tuo pačiu teisininkams užkliūna tiek diskriminacinis pataisos aspektas, tiek ir pati formuluotė.
Numato septintąją aplinkybę
Reaguodami į Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko pasirodymą Sočyje, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Dalia Asanavičiūtė, Stasys Šedbaras ir Andrius Vyšniauskas ketvirtadienį įregistravo Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, įtvirtinantį naują pilietybės netekimo pagrindą.
Projekte nurodoma, kad pilietybės galima netekti, „Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus išimties tvarka, asmeniui esant ir kitos valstybės piliečiu, atliekami veiksmai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams, palaikoma valstybė, kelianti grėsmę Lietuvos ir kitų regiono valstybių ir valstybių sąjungininkių saugumui, pažeminus Lietuvos valstybės vardą“.
„Pagal Įstatymo 24 straipsnį numatyti šeši atvejai, kada yra netenkama Lietuvos Respublikos pilietybė, tačiau nenumatomas atvejis, kuris sukurtų mechanizmą pilietybės netekimui, ją įgijus išimties tvarka, esant ir kitos valstybės piliečiu, jeigu asmuo palaiko valstybes agresores ir tokiu būdu kelia grėsmę Lietuvos, regiono ir sąjungininkių saugumui“, – paaiškino projekto iniciatoriai.
D.Žalimas: „Pataisa yra skirta vienam žmogui“
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, teisininkas Dainius Žalimas portalui lrytas.lt teigė Pilietybės įstatymo pataisą vertinantis dvejopai.
Iš vienos pusės, D.Žalimas stebėjosi, kodėl Lietuva niekada anksčiau rimtai nesvarstė tokį teisinį pagrindą turėti, nes kartais jo akivaizdžiai reikia. Kita vertus, kyla abejonių dėl šios pataisos atitikimo Konstitucijai, o ir dėl pačios jos formuluotės.
Teisės eksperto teigimu, ši pataisa – diskriminacinė, akivaizdžiai sukurta vienam asmeniui.
„Neturi būti skirtingai reguliuojama piliečių padėtis priklausomai nuo to, kokiu būdu jie įgijo pilietybę. Šioje vietoje neturi reikšmės, ar asmuo įgijo pilietybę išimties tvarka, ar natūralizacijos, ar net gimimu – iš principo visiems dvigubiems Lietuvos piliečiams turėtų būti taikoma tokia taisyklė.
Būtent „išimties būdo“ išskyrimas neturi jokio kito pagrindo, kaip kad pataisos nutaikymas vienam žmogui – labai blogai, kai įstatymai yra priiminėjami tik vienam žmogui. Lygiai taip pat ir LR piliečiai, įgiję pilietybę gimimu arba natūralizacija, gali elgtis tokiu būdu, kuris nesuderinamas su Lietuvos valstybės esminiais interesais“, – pabrėžė D.Žalimas.
Anot teisės eksperto, toks įstatymas turėtų būti taikomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, jeigu jie turi ir kitos valstybės pilietybę ir jeigu yra nelojalūs Lietuvai.
Tuo metu ir įstatymo pataisos formuluotė, anot D.Žalimo, yra pernelyg griozdiška. Jo teigimu, visas Seimo narių projekte išvardintas aplinkybes galima sutalpinti į vieną: „Elgesys, kuris prieštarauja Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo ar kitiems esminiams interesams“.
D.Žalimo žiniomis, Lietuvoje dvigubų piliečių galėtų būti ne daugiau nei 1 procentas. „Tai tik oficialūs duomenys – kiek jų yra neoficialiai, mes nežinome, pavyzdžiui, jeigu turi pilietybę nelegaliai“, – pastebėjo D.Žalimas.
V.Sinkevičius: „Svarbu tiksliai numatyti, kas tuos klausimus spręs“
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius portalui lrytas.lt teigė, kad valstybė turi teisę numatyti papildomus pilietybės netekimo pagrindus asmenims, gavusiems pilietybę išimties tvarka.
„Kiekvienas Lietuvos pilietis turi būti lojalus Lietuvos valstybei, o čia kalbama apie asmenis, kurie pilietybę gavo išimties tvarka – jie duoda priesaiką Lietuvos Respublikai.
Kitaip tariant, jie įsipareigoja gerbti įstatymus, Konstituciją, saugoti nepriklausomybę, dirbti Lietuvai.
Jeigu šie asmenys veikia prieš Lietuvą, jeigu jų veiksmai padeda, pateisina valstybę agresorę, tai Lietuva turi teisę numatyti kaip vieną iš pilietybės netekimo pagrindų ir tuos veiksmus, kurie nurodyti projekte“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
V.Sinkevičius pabrėžė, kad tarptautinė teisė reikalauja vieno – asmuo negali likti be pilietybės.
„Asmenys, kurie įgyja pilietybę išimties tvarka, turi teisę turėti ir kitos valstybės pilietybę – įgiję Lietuvos pilietybę išimties tvarka jie nepraranda savo ankstesnės valstybės pilietybės.
Jeigu tokie asmenys atlieka veiksmus, kenkiančius Lietuvos nacionaliniam saugumui, jeigu palaiko agresores, jie gali netekti pilietybės“, – teigė profesorius.
Vis dėlto, teisės ekspertas pastebi, kad siūlomą pataisą būtų galima pritaikyti nedideliam skaičiui asmenų.
„Tokių asmenų, kuriems pilietybė suteikta išimties tvarka, yra labai nedaug. Iki R.Pakso bylos buvo apie 800–900 tokių atvejų, o po jo bylos labai sumažėjo – klausimas, ar surasime dešimt atvejų, kai pilietybė buvo buvo suteikta išimties tvarka“, – sakė V.Sinkevičius.
Nors įstatymo pataisa registruota reaguojant į 2003 metais Lietuvos pilietybę išimties tvarka gavusios Margaritos Drobiazko sprendimą šokti Rusijoje, pradėjusioje karą Ukrainoje, visgi, įstatymo normos dėl šio veiksmo jai pritaikyti būtų neįmanoma.
„Pilietybės įstatymo pataisa galiotų tik į ateitį – ji negalėtų būti taikoma atgaline data. M.Drobiazko atveju pritaikyti tos normos būtų neįmanoma. Bet ta norma atsirastų ir jeigu M.Drobiazko su P.Vanagu ir toliau šoktų tokiuose renginiuose, kaip dabar, tada būtų galima ją pritaikyti – bet už tą veiką, kuri padaryta po pataisos priėmimo“, – nurodė teisininkas.
Galiausiai, anot V.Sinkevičiaus, reikėtų aiškiai apibrėžti, kas priimtų sprendimą dėl pilietybės atėmimo.
„Reikėtų tiksliai projekte numatyti, kas tuos klausimus spręs. Ar tai spręs prezidentas, kuris suteikia pilietybę išimties tvarka, ar teismai, ar vidaus reikalų ministras. Tačiau visais šiais atvejais asmeniui turi būti užtikrinta teisminė gynyba – jeigu tai spręs prezidentas, tada asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Kas keičiama?
Praėjusią savaitę Lietuvoje rezonansą sukėlė buvusios rusų ledo šokėjos Tatjanos Navkos pranešimas socialiniuose tinkluose, kad rugpjūčio 9 dieną Sočio arenoje bus rodomas jos projektas „Gulbių ežeras“, ir jame, be kitų, dalyvaus P. Vanagas ir M. Drobiazko. T.Navka yra Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo žmona.
Reaguodamas į tai, trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda iš valstybės apdovanotųjų sąrašo šokėjus išbraukė. Tuo pačiu prezidentas paragino inicijuoti įstatymo pakeitimus ir dėl pilietybės atėmimo.
Pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatymo 24 straipsnį, pilietybės netenkama jos atsisakius ar įgijus kitos valstybės pilietybę; jeigu Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Vyriausybės leidimo; tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais; įgijus Lietuvos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota; paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos pilietybės priimtas pažeidus Lietuvos įstatymus.
