Atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius „Žinių radijo“ laidoje įvertino, ar jau matomi pirmieji ukrainiečių kontrpuolimo ženklai, taip pat rusų pajėgų nuostolius, patirtus po sprogimų Kryme.
Nuostoliai – akivaizdūs
Atsargos pulkininkas E.Vosylius pastebi, kad Rusijos pajėgos iš paskutinių stengiasi paimti Donbasą, tačiau jų progresas – labai mažas.
„Jie stengiasi tai padaryti iš paskutiniųjų pajėgų, siunčia savo karius, kuriems ukrainiečiai sėkmingai neleidžia stumtis. Kiek jau laiko matome, kad jie ten stumdosi prie Bachmuto, prie Slovensko. O progresas yra labai mažas, ir labai aišku, kodėl – nes ukrainiečiai taiko protingą gynybą ir pradeda vis labiau įtraukti gautą Vakarų ginkluotę“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė karybos ekspertas.
Jo teigimu, Vakarų ginkuote ukrainiečiai sėkmingai naikina aukštos vertės taikinius – štabus, amunicijos sandėlius, tiltus, logistikos linijos.
„Lyginant su Rusija, kuri šluoja viską nuo žemės paviršiaus, nes turi artilerijos pabūklų didžiulę persvarą, tai ukrainiečiai naudoja „Himars“ tiksliai pataikant – jų pagrindinis tikslas yra pasiekti kuo didesnį efektą.
Puikiai matėme užvakar, kokį efektą pasiekė, kai atakavo Sakų bazę“,– kalbėjo E.Vosylius.
Anot eksperto, satelitinėse nuotraukose aiškiai matomi rusų patirti nuostoliai.
„Neteko aštuonių ar devynių lėktuvų, kiti teigia, kad dar 16 buvo apgadinti, vienas transportinis lėktuvas. Tai didžiuliai nuostoliai, dar labiau susilpninantys Rusijos aviacijos pajėgumus“, – kalbėjo jis.
Be to, kaip pabrėžia, ekspertas, ukrainiečiai stengiasi pasiekti ne tik karinio, bet ir psichologinio efekto: „Ši ataka parodė ir raudonos linijos peržengimą, kadangi visą laiką buvo kalbama, kad Krymas yra tabu. Bet Krymas nėra Rusijos teritorija“.
Kontrpuolimo ženklai
Karybos ekspertai jau kurį laiką kalba apie galimą ukrainiečių kontrpuolimą šalies Pietuose. Tačiau E.Vosylius pabrėžė, kad akivaizdaus, klasikinio Antrojo pasaulinio karo metais taikyto puolimo, kai sukaupiamas didelis karių skaičius, nurodoma puolimo kryptis – nematysime.
„Rusijos pajėgumas, ypač personalo, yra labai stipriai sumažėjęs. Jei žiūrėsime dešiniajame Dniepro krante, tai galima suskaičiuoti daugiausiai iki 21 tūkst. jų karių, tuo metu ukrainiečiai skaičiuoja apie 16 tūkst. karių. Nėra tokios persvaros, nėra klasikinio puolimo santykio trys prieš vieną“, – pabrėžė jis.
Anot E.Vosyliaus, viso karo metu buvo galima stebėti, kaip taupiai ukrainiečiai naudoja savo pajėgumus.
„Jie nepuola stačia galva į kažkokį prasiveržimą. Jie kariauja manevrinį, pajėgumų išsaugojimo karą, kur stengiasi manevruoti, smogti ir atsitraukti, sekinti priešo pajėgumus. Naikinti techniką, tankus, priešlėktuvinės gynybos priemones“, – įvertino jis.
Svarbią įtaką karo eigai gali turėti ir sugrįžę, Jungtinėje Karalystėje apmokyti ukrainiečių kariai.
„Ateina informacija, kad ta brigada, kuri buvo treniruojama Jungtinėje Karalystėje, jau sugrįžo į Ukrainą – ji bus kažkur prijungta.
Ar tai pietuose, kur ukrainiečiai dalinai perėmę iniciatyvą, nes dabar jau jie lyg diktuoja savo sąlygas, o rusai reaguoja. Ne veltui rusai permeta į pietus, prie Chersono savo pajėgumų dalį – vadinasi, nėra jiems gerai“, – įvertino E.Vosylius.
Grįžtų juoduose maišuose
Nepaisant pajėgumų trūkumo, atsargos pulkininkas teigė nemanantis, kad Rusija galėtų skelbti visuotinę mobiliziją.
„Kol kas to jie tikrai nedarys, nes politiškai V.Putinui būtų neparanku. Matome, kad jie stengiasi kontraktininkus medžioti visoje Rusijos teritorijoje, ypatingai Tolimuosiuose Rytuose.
JAV Karo studijų žemėlapyje galima matyti, iš kurių regionų labiausiai rusai stengiasi formuoti batalionus – ten ir Tuva, ir Baškirija.
Jeigu žiūrėtume, kur Peterburgas ir Maskva, ten žemėlapyje balta – vadinasi, iš ten neima. Į karą stengiasi paimti provincialus, nes jų negaila – jie ištirpsta toje didžiulėje Rusijoje ir nepaveikia visuomenės nuomonės.
Jeigu kariai būtų iš Peterburgo, Maskvos ar kitų didžiųjų miestų, kiltų nepasitenkinimas – nes jeigu kariai paimti, tai sugrįžta juoduosiuose maišuose žuvę ir kelia nemalonius klausimus politikams“, – įvertino E.Vosylius.
