Paprastai ši ataskaita būna gana biurokratiška, diplomatiškai nekonkreti ir, matyt, nenorint sukelti kritikuojamų šalių pykčio, kritika įvyniojama į bendro pobūdžio pagyrų ES narėms vatą.
Neatsisakyta tokio diplomatiškumo ir šioje ataskaitoje, paskelbtoje vykstant Rusijos agresijai Ukrainoje. Pirmiausia EK pabrėžia, kad šis karas tik dar labiau parodo demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo svarbą.
Teigiama, kad daugelyje ES narių toliau vykdytos teisinės valstybės reformos, kuriomis sprendžiamos ankstesnėmis EK ataskaitomis įvardytos problemos, bet kai kuriose šalyse dar yra sisteminių teisės problemų.
Lietuva giriama, kad pasiekia gerų rezultatų plėtodama teisingumo sistemos veiksmingumą, bet čia pat pabarstoma pipirų, jog ilgėja bylų nagrinėjimo trukmė, jos kaupiasi.
Pažeriama mūsų šaliai kritikos ir dėl to, kad vis vilkinamas teisėjų skyrimas, išvis abejojama jų atrankos skaidrumu.
Lietuva raginama suderinti šią atranką ir skyrimą į teismus su Europos standartais.
Briuselis primena Lietuvai, kad Aukščiausiojo teismo pirmininkas nuo 2019 metų rugsėjo vis dar laikinai eina šias pareigas.
Rekomenduojama suformuoti visą šio teismo sudėtį ir paskirti jo pirmininką.
Ataskaitoje pripažįstama, kad mūsų šalis toliau įgyvendina kovos su korupcija teismų sistemoje iniciatyvas.
Tam esą tarnauja tokie sprendimai: patvirtinta 2022–2033 metų kovos su korupcija darbotvarkė, nuo 2022-ųjų pradžios įsigaliojo Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimas, kuriuo išplečiama jo taikymo sritis, įtrauktos valstybės valdomos įmonės ir joms pavaldžios bendrovės.
Vardijama ir daugiau korupciją mažinančių priemonių: nuo 2021 metų veikia Privačių interesų registras, o tai esą didina skaidrumą viešajame sektoriuje. Priimtos ir lobizmo taisyklės.
Veiksmingomis taip pat laikomos nuo 2020 m. liepos galiojančios nuostatos dėl vadinamųjų „sukamųjų durų“ – taip vadinama praktika, kai valdžios įstaigų vadovai vis lieka sėdėti viršininkų kėdėse, tik kartais keisdamiesi vietomis.
Briuselio ekspertai numatytas jų veiklos pertraukas laiko naudingomis.
Giriamos Lietuvos pastangos tobulinti korupcijos būdu įgyto turto nusavinimą. Korupcinių nusikaltimų tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui esą padeda 2021 metų pabaigoje priimta nauja pranešėjų apsaugos teisinė sistema.
Tačiau Lietuvai rekomenduojama tęsti teisinės pagalbos sistemos reformą, be kita ko, užtikrinti tinkamas teisinės pagalbos sąlygas, nes advokatams mokamas mažas atlygis gali atgrasyti juos nuo tokių bylų.
Daug dėmesio EK skiria Seimo kontrolieriams. Pastebima, kad Lietuvoje svarstomi jų veiklą reguliuojančio įstatymo pakeitimai sukėlė nerimo, jog tai gali pakenkti šios institucijos veiklos efektyvumui, abejonių, ar pakaks jėgų užmojams įgyvendinti.
Todėl rekomenduojama suteikti Seimo kontrolierių įstaigos veiklai reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Žinoma, toks patarimas – visiškai nekonkretus, bet tai signalas, rodantis, kad EK atidžiai stebi, kaip mūsų šalyje veikia ši kontrolės institucija.
Lietuva sulaukė smarkios tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų kritikos ir labai nepalankaus Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimo dėl mūsų šalies priemonių suvaldant nelegalių migrantų krizę.
EK šią problemą ataskaitoje pakomentavo labai atsargiai.
Pasakyta tik tai, kad 2021 metų lapkričio mėnesį Lietuva, reaguodama į Baltarusijos veiksmus stumiant prie mūsų šalies sienų nelegalius migrantus, paskelbė nepaprastąją padėtį, pagal kurią taikomi tam tikri teisių apribojimai.
Bet tai tik visiems gerai žinomo fakto priminimas, o nuo vertinimų Briuselis išsisuko.
Užtat palyginti daug dėmesio ataskaitoje skirta žiniasklaidos pliuralizmui, teisei į saviraiškos laisvę ir informacijos sklaidą.
Šiuo požiūriu Lietuvos teisinė sistema daugiausia giriama.
Esą rengiami teisės aktai, kuriais siekiama žiniasklaidos savireguliacijos įstaigų efektyvumo ir nešališkumo, jos nuosavybės skaidrumo.
Be to, EK nuomone, šalies valdžia mėgina sumažinti audiovizualinės žiniasklaidos ir radijo paslaugų teikėjams tenkančią finansinę naštą.
Pagiriama ir Kultūros ministerija už tai, kad įdiegė viešai prieinamą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą.
Pripažįstama, kad žurnalistų profesinė aplinka Lietuvoje iš esmės saugi, bet problemų kelia grasinimai žurnalistams internete.
Briuselis kritiškiau vertina tik tai, kaip valdžios institucijos aiškina duomenų apsaugos taisykles, – apribojamos galimybės susipažinti su informacija.
Siūloma pagal Europos standartus tobulinti susipažinimo su oficialiais dokumentais tvarką, garantuoti, kad nebūtų nepagrįstai apribojama prieiga prie informacijos, ypač žurnalistams.
Vis dėlto vargu ar Lietuvos žiniasklaidos atstovams viskas taip gražiai atrodo, kaip iš europinių tolių sugebėjo įžvelgti EK.
