Štai Lietuvos pilietis V.Jurickis, kurį seniai persekioja FST agentai, jau penkeri metai yra sulaikytas Kroatijoje.
Orderį išdavęs Kremlius siekia, kad šis verslininkas, kaltinamas Rusijos energetikos sistemos žlugdymu, būtų perduotas Maskvai, o ten su juo, galima neabejoti, bus kaipmat susidorota. Juolab kad Lietuvos pilietis, priverstinai įstrigęs Kroatijoje, ten organizuoja mitingus prieš karą Ukrainoje.
Kroatai ne kartą atakavo mūsų prokurorus, kad jie paprašytų V.Jurickį perduoti Lietuvai, ir reikalas būtų išspręstas. Mat Lietuva savo piliečių neišduoda Rusijai. Tačiau Vilniuje teisingumo gynėjų girnos sukasi, regis, ne ta kryptimi.
Iš pradžių prokurorai muistėsi – neva negalintys gelbėti jau nuteisto žmogaus.
Kai paaiškėjo, jog Maskva apsimelavo tvirtindama, kad V.Jurickis ten jau nuteistas už akių, o viso labo toliau vyksta tyrimas, mūsiškiai vis tiek nepajudino nė piršto. O pastarasis prokurorų atsakymas tiesiog verčia iš koto: galime prašyti perduoti savo pilietį Lietuvai, jei to mūsų paprašys Rusija.
Panašiai buvo pasielgta ir su kitu Rusijos saugumiečių persekiojamu Lietuvos piliečiu A.Penešu. Kai Maskvos prašymu jis buvo sulaikytas Prancūzijoje, mūsų prokuratūra, užuot jį gelbėjusi, pasiūlė jam pačiam kreiptis į Rusijos prokurorus ir net nurodė konkrečių pareigūnų kontaktus.
Laimei, tada pagalbos ranką ištiesė Prancūzijos teismas, uždraudęs Lietuvos pilietį perduoti Rusijai.
Beje, mūsų valdžios atstovams lankstytis režimams iš Rytų – ne naujiena. Antai daugiau nei prieš dešimtmetį, kai teisingumo ministro pareigas ėjo dabartinis sostinės meras R.Šimašius, ši ministerija lengva ranka perdavė A.Lukašenkai informaciją apie Baltarusijos opozicionierių sąskaitas mūsų bankuose.
Minskas, aišku, tuo kaipmat pasinaudojo ir vieną iš opozicijos lyderių A.Beliackį įkišo už grotų.
