Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys S.Šedbaras kartu su frakcijos kolegomis Dalia Asanavičiūtė ir Andriumi Vyšniausku atitinkamas įstatymo pataisas planuoja įregistruoti ketvirtadienį.
„Jeigu asmuo gauna pilietybę išimties būdu, paprastai jis yra ir kitos šalies pilietis arba gali tą pilietybę atgauti – nelieka žmogus visiškai be pilietybės, jeigu ji ir būtų atimta.
Yra nemažai žmonių, gavusių pilietybę išimties keliu, kurie nusipelnė sportui, kultūrai, istorijai. Nes tie, kurie pilietybę įgijo gimimu, iš jų jos neatimsi, kad ir ką jie bedarytų – šiuo atveju reikėtų ieškoti kitų būdų“, – portalui lrytas.lt sakė S.Šedbaras.
S.Šedbaro teigimu, inicijuojamos pataisos papildytų Lietuvos Pilietybės įstatyme jau esančias pilietybės netekimo aplinkybes.
„Pilietybės atėmimo ar netekimo pagrindas būtų veikimas prieš Lietuvos interesus, prieš Lietuvos nacionalinį saugumą arba veikimas priešiškų valstybių naudai. Išdėstome keletą kriterijų, bet juos vėliau dar bus galima pildyti“, – nurodė TTK pirmininkas.
Jo teigimu, panašiomis nuostatomis vadovaujamasi JAV, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje.
„Asmuo, kaip dovaną gavęs Lietuvos pilietybę, iš tiesų turėtų ją vertinti, saugoti ir gerbti tą šalį, kuri tą pilietybę suteikė“, – įsitikinęs S.Šedbaras.
Tiesa, įstatymo pataisos Seimui galėtų būti teikiamos tik rugsėjo viduryje, prasidėjus rudens sesijai. S.Šedbaras įsitikinęs, kad toks teisės aktų atnaujinimas sulauks plataus palaikymo Seime.
„Jeigu tokia pataisa toliau judės, esu beveik tikras, kad Seime balsų bus tikrai ne vien iš valdančiosios daugumos“– teigė jis.
Pagal šiuo metu galiojantį Pilietybės įstatymo 24 straipsnį, pilietybės netenkama jos atsisakius ar įgijus kitos valstybės pilietybę; jeigu Lietuvos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Vyriausybės leidimo; tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais; įgijus Lietuvos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, grąžinta ar išsaugota; paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos pilietybės priimtas pažeidus Lietuvos įstatymus.
Pilietybės netenkama ir tuomet, jei asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatyme numatytą terminą.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį iš valstybės apdovanotųjų sąrašo išbraukė šokėjus Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą dėl jų pasirodymo Rusijoje, tęsiančioje invaziją Ukrainoje. Tuo pačiu prezidentas paragino inicijuoti įstatymo pakeitimus dėl pilietybės atėmimo.
„Primenu, kad Margarita Drobiazko 1993 m. išimties tvarka įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Dabartiniame kontekste tai atrodo kaip apgailėtinas farsas. Įstatymai nenumato reverso – pilietybės atėmimo išimties tvarka už Lietuvos vardo suteršimą? Vadinasi, turime inicijuoti teisės aktų pakeitimus. Demokratija privalo mokėti gintis, kitaip tai – nebe demokratija“, – feisbuke rašė prezidentas.
M.Drobiazko ir P.Vanagas 2000 metais yra apdovanoti Gedimino ordino Riterio kryžiais. Pagal įstatymą, valstybės apdovanojimai gali būti atimti, jeigu apdovanotųjų veika žemina apdovanotojo vardą.
Praėjusią savaitę Lietuvoje rezonansą sukėlė buvusios rusų ledo šokėjos Tatjanos Navkos pranešimas socialiniuose tinkluose, kad rugpjūčio 9 dieną Sočio arenoje bus rodomas jos projektas „Gulbių ežeras“, ir jame, be kitų, dalyvaus P. Vanagas ir M. Drobiazko. T.Navka yra Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo žmona.
Kitokia tvarka
Tuo metu prieš keletą savaičių „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovams apsilankius Maskvoje ir susitikus su Rusijos visuomenės rūmų atstovais bei surengus spaudos konferenciją, taip pat pasigirdo raginimų atimti iš jų pilietybę.
S.Šedbaras pabrėžė, kad šie Lietuvos piliečiai tiesiogiai veikė prieš valstybę – anot jo, šiuo atveju galima kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę, tačiau galimybių iš jų atimti pilietybę nėra.
„M.Drobiazko ir P.Vanago šokis – moralinis akibrokštas, nesiskaitymas su realybe, su ta šalimi, kuri vykdo agresiją, ir linksminti jos karius ar kitus kolonistus, suvažiavusius į Krymą, yra aspektas, kuris nedaro garbės valstybei. Jeigu galime atimti pilietybę, suteiktą išimties tvarka, tada tikrai tą ir galime padaryti.
Tačiau E.Švenčionienės ar A.Paleckio atveju, tai yra tiesioginis veikimas prieš valstybę. Prokuratūra surado Baudžiamojo kodekso straipsnį, ikiteisminis tyrimas yra pradėtas keliais aspektais. (...) Jų veikla, bendrąja tvarka pasakius, yra Lietuvos valstybės išdavystė.
Šiuo atveju jau galima įjungti baudžiamąjį įstatymą, ir tokiu atveju savo piliečius bausti atitinkamai. Tačiau iš tų, kurie pilietybę įgijo gimimu, iš jų neatimsi“, – teigė S.Šedbaras.
