Taip ji reagavo į trečiadienį LRT paskelbtą „Baltijos tyrimų“ apklausą, rodančią, kad trys iš keturių Lietuvos gyventojų nepritaria mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui.
„Aš manau, kad tai signalas ir įstatymo iniciatoriams, kad žmonės per dažnai supainioja dekriminalizavimą su legalizavimu, ir reikia labai aiškinti, apie ką kalbama, nes dekriminalizavimas yra tik grįžimas į situaciją, kuri Lietuvoje buvo iki 2017 metų“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė taip pat teigė, kad Lietuvai už nedidelio kiekio narkotikų laikymą vietoje administracinės atsakomybės pradėjus taikyti baudžiamąją situacija dėl priklausomybių nepagerėjo.
„Mes tiesiog esame tokioje padėtyje, kai laužomi gyvenimai dėl klaidos, ir tikrai manau, kad Lietuva turėtų grįžti į tų valstybių ilgą sąrašą, kur tokios problemos yra sprendžiamos baudomis, galimybėmis reabilitacijai, o ne siuntimu už grotų“, – kalbėjo parlamento vadovė.
LRT paskelbtoje apklausoje dalyvių buvo klausta, ar jie sutinka su Seime svarstomu projektu, kuriuo siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti.
45 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesutinka su dekriminalizavimo projektu, o dar 29 proc. pasirinko variantą „greičiau nesutinku“. 4 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad projektui visiškai pritaria, o 14 proc. teigė, kad greičiau pritaria. Likę 8 proc. respondentų arba į klausimą neatsakė, arba nurodė, kad neturi nuomonės.
Seimas baigdamas pavasario sesiją ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Už nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimą tuomet balsavo valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijų atstovai bei didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.
Svarstymas Seimo salėje numatomas rudens sesijos metu.
