D.Žalimo manymu, visuomenės akiratyje atsidūrę prokremliški veikėjai baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patraukti dar iki tol, kol įkūrė šiuo metu Generalinės prokuratūros tiriamą organizaciją. Tačiau klausimų esą kelia ir spragų turinti asociacijų registravimo sistema.
Tuo metu Seimo narys, socialdemokratas Julius Sabatauskas ragina palaukti tyrimo išvadų ir aštrią retoriką taikyti atsargiau.
„Raudona lemputė“ turėjo užsidegti jau anksčiau
Neseniai paaiškėjo, kad asociacijos „Tarptautinis gerosios kaimynystės forumas“ atstovė, už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė nuvyko į Maskvą ir dalyvavo ten rengiamose propagandinėse laidose, kuriose pasisakė ir apie Lietuvą. Generalinė prokuratūra dėl šios organizacijos veiklos pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Visgi naujienų portalas Delfi antradienį paskelbė, jog šiai asociacijai Registrų centras suteikė ir paramos gavėjo statusą. Registrų centro atstovė Daiva Bumblytė Delfi teigė, kad pasielgti kitaip nebuvo galimybės, nes „formaliai tiek asociacijos veiklos tikslai, tiek jos vadovo veikla atitiko Labdaros ir paramos įstatyme numatytus kriterijus, leidžiančius asociacijai tokį statusą gauti“.
Šią situaciją įvertino ir naujienų portalo lrytas.lt kalbinti pašnekovai. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius dr. Dainius Žalimas svarstė, jog gerai, kad ikiteisminis tyrimas anksčiau ar vėliau prasidėjo, tačiau akivaizdu, kad Lietuva stokoja tinkamos asociacijų registracijos sistemos.
„Kada būtų patikrinama, kas yra asociacijos steigėjai, kas ją registruoja, kokie yra tikrieji, o ne vien tik popieriniu pavidalu deklaruoti asociacijos tikslai. Valstybėje tokios sistemos nėra, nes mes matome, kad asociacija registruojama tokiu mechaniniu, techniniu būdu, ir atrodo, kad niekas į esmę nežiūri.
Retorinis klausimas, kiek dar tokių galimų antikonstitucinių organizacijų yra priregistruota. Galų gale, nežinai, ar čia rimtai priimti, ar jau juoktis, kai pradėjus tyrimus dėl asociacijos veiklos, ji, vėlgi labai formaliai ir abejingai žiūrint, yra registruojama kaip paramos gavėjas, nes atitinka formalius reikalavimus.
Čia jau labai juokaujant, pagal tą pačią logiką: jeigu Lietuvoje įsisteigtų kokia nors organizacija, kuri pasivadintų „liaudies vyriausybė“ ir surašytų labai gražius tikslus, gal mes ją irgi įregistruotume, ir ji galėtų sėkmingai veikti. Aš visada sakau, kad reikia įstatyminės bazės, bet kartu taikant įstatymus reikia ir smegenų. Smegenų, matyt, nėra“, – lrytas.lt kalbėjo D.Žalimas.
Pasak jo, „jau turėjo užsidegti raudona lemputė“, ir tokia organizacija iš principo negalėjo būti net registruota.
„Dabar formaliai taip išeina, kad jie užsiima visuomeniškai labai reikšminga veikla“, – pridūrė VDU profesorius.
Pasak buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, atsakomybė dėl tokių įstatyminių spragų pirmiausia krenta ant Registrų centro bei Teisingumo ministerijos pečių.
„Viena vertus, Registrų centras užsiima mechanine-technine funkcija ir nesuka sau galvos, kas už tos asociacijos stovi. Kita vertus, kadangi Teisingumo ministerija reguliuoja jų veiklą, manau, kad tam tikrų procedūrų ir algoritmų nėra. Galbūt kaip politinė institucija galėjo nustatyti specifines taisykles būtent dėl asociacijų, nes tai nėra paprastas komercine veikla užsiimantis juridinis asmuo, kurio registracijai pakanka formalaus ir techninio požiūrio“, – svarstė D.Žalimas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas savo ruožtu komentavo, kad Lietuva yra tiek Europos Sąjungos, tiek ir prie Žmogaus teisių konvencijos prisijungusi Europos Tarybos narė, todėl turi elgtis atitinkamai ir pasirinkti kiek atsakingesnę retoriką, nepulti kalbėti apie drastiškiausias priemones.
„Paramos gavėjo statusas yra apibrėžtas įstatyme, tad reikia žiūrėti, ar buvo nenusižengta toms taisyklėms, kurias apibrėžia įstatymas. Paramos gavėjo statusą gali gauti organizacijos, kurių veikimo tikslai yra naudingi visuomenei – tai yra žmogaus teisių apsauga, kultūros, religinių, etinių vertybių puoselėjimas, švietimas ir kitos sritys, kurios laikomos visuomenei naudingomis.
Atitinkamai jeigu organizacija yra įsteigta ir jos nurodyti tokie tikslai, teoriškai kiekviena tokia organizacija gali pretenduoti į paramos gavėjo statusą. Aišku, jeigu ta organizacija veikia ne visai tais tikslais, tas statusas gali būti peržiūrimas“, – aiškino J.Sabatauskas.
Ar galima Lietuvai priešiškus asmenis deportuoti?
Nors viešojoje erdvėje jau pasigirdo siūlymų ir raginimų Lietuvai priešiškus veikėjus tiesiog deportuoti arba atimti iš jų pilietybę, pašnekovai priminė, kad šiandien Lietuvoje tą padaryti būtų tiesiog neįmanoma.
„Kalbos apie deportaciją ar pilietybės atėmimą yra karštakošiškos, bet reikia suprasti, kad deportuoti galima tik užsieniečius. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi teisę bet kada atvykti į Lietuvą ir čia gyventi. Jeigu tarp tos asociacijos steigėjų yra užsieniečių, galbūt tai pavyktų.
Kitas dalykas – reikia nepamiršti, kad yra tokia tarptautinės teisės norma, kuri draudžia bepilietybę – įpareigoja mažinti bepilietybės atvejus. Jei tai yra LR piliečiai, jų pilietybė vis tiek negalėtų būti atimta, jei asmuo galiausiai liktų be jokios pilietybės“, – dėstė D.Žalimas.
Seimo vicepirmininkas J.Sabatauskas savo ruožtu ragino nepamiršti, kokioje valstybėje gyvename.
„Lietuva yra demokratinė teisinė valstybė, todėl kiekvienas emocijas reikėtų įvilkti į teisinį rūbą. Mes per pastaruosius metus susidūrėme su nelegalių migrantų krize, kai trečiųjų valstybių asmenys bandė neteisėtu būdu patekti į Lietuvą. Jie buvo uždaryti ir dabar kai kurie, išbuvę praktiškai metus, jau gali laisvai judėti, bet jeigu kalbame apie Lietuvos piliečius, pirmiausia pamirškime žodį deportacija. Jeigu piliečiai pažeidė įstatymą, jie turės atsakyti, bet čia turi įsijungti teisingumo vykdymo sistema.
Jeigu tai yra administracinis nusižengimas, turi būti priimtas atsakingos institucijos arba teismo sprendimas. Jeigu kalbame apie baudžiamąją atsakomybę, tai turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. <....> Mes turime viską suvesti į įstatymą ir žiūrėti, ar tie žmonės jį pažeidė. Taip, man irgi nepatinka, kai žmonės važinėja į mums nedraugiškas valstybes, nes iš esmės jie yra propagandos aukos, tam tikri propagandos įrankiai. Čia jau kalbame apie informacinį karą, ir mums sukyla emocijos“, – teigė J.Sabatauskas.
D.Žalimas pridūrė, kad nubausti prieš Lietuvą veikiančius asmenis buvo galima dar gerokai anksčiau, o grėsmę jau seniai turėjo įžvelgti Generalinė prokuratūra ir policija.
„Manau, dar iki šios asociacijos steigimo daugelį iš tų veikėjų buvo galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes čia tikrai ne pirma diena, kai jie dalyvauja dezinformacijose, įvairiose operacijose prieš Lietuvos Respubliką, organizuojamose Rusijos ir Baltarusijos režimų. Manau, kad iš karto, kai jie neva atsitiktinai susitiko su Baltarusijos lyderiu, buvo galima tą daryti.
Valstybės saugumo departamentas pakankamai aiškiai įspėja, kad šitų asmenų veikla yra panaudojama užsienio valstybių veiklai prieš Lietuvą, bet VSD nėra ikiteisminio tyrimo institucija – jos informacijos pagrindu visa tai turėtų daryti Generalinė prokuratūra kartu su policija. Pavyzdžiui, VSD paskelbė, kad šitie veikėjai gali būti panaudoti kaip stebėtojai vadinamuosiuose referendumuose Ukrainoje – ar mes turime laukti to, ar vis dėlto gal reikėtų tam užkirsti kelią?“, – svarstė profesorius.
D.Žalimas pažymėjo, kad tokios organizacijos kūrimas, žiūrint į realią jos veiklą, iš esmės yra autoritarizmo idėjų propagavimas, ryšiai su autoritariniais režimais ir pagalba jiems, o tokios organizacijos esą tikrai neskirtos draugiškų ryšių plėtrai.
„Atvirkščiai – jie to net neslepia, labai atvirai deklaruoja. Šios organizacijos vadovė labai aiškiai neigia Lietuvos okupaciją ir tyčiojasi iš trėmimų. Čia iš karto vėl turėtų įsijungti raudona lemputė ir būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris yra sovietinės agresijos ir sovietinių nusikaltimų neigimas prieš Lietuvos gyventojus. Kol kas aš dar tokios operatyvios reakcijos nematau“, – lrytas.lt teigė jis.
Paklaustas, kas tokiems veikėjams galėtų grėsti, pats D.Žalimas įžvelgia griežtas, bet teisėtas priemones.
„Konkrečiai galima būtų dalį jų suimti iki teismo ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jie nepabėgtų į Rusiją, Baltarusiją. Toliau, aišku, gresia įkalinimas“, – tvirtino VDU profesorius.
