Dveji metai po Baltarusijos rinkimų: įvertino kalbas apie A. Lukašenkos pakeitimą, opoziciją ir pilną įsitraukimą į karą

2022 m. rugpjūčio 9 d. 17:37
Minint antrąsias rinkimų Baltarusijoje metines ir po jų prasidėjusius masinius protestus, Vilniuje pirmadienį prasidėjo dviejų dienų baltarusių opozicijos konferencija „Naujoji Baltarusija“.
Daugiau nuotraukų (10)
Tačiau konferenciją, skirtą suderinti opozicijos atstovų veiksmus siekiant autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo, temdo ne tik išorės veiksmai, bet ir vidiniai nesutarimai.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įvertino dvejus metus po Baltarusijos opozicijos sukilimo, kalbas apie planus pakeisti A.Lukašenką ir galimą Baltarusijos kariuomenės įtraukimą į karą Ukrainoje.
Sulaukė kaltinimų ir kritikos
Antradienį Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos konferencija Vilniuje trumpam buvo nutraukta dėl melagingo pranešimo, neva renginio patalpose rengiamasi padėti sprogmenis.
Tiesa, ir pirmadienį konferencija nepraėjo visiškai sklandžiai, daliai opozicijos atstovų kaltinant S.Cichanouskają dėl neveiklumo ar net neskaidrios veiklos.
Susitikimo metu pabrėžusi, jog kalbės apie raginimus opozicijai vienytis bendram planui, o ne ginčytis, pati S.Cichanouskaja teigė, jog jos vadinimas namų šeimininke ar agente nepaveiks Baltarusijoje likusių žmonių.
Ji taip pat atsakė į kritiką, jog daro nepakankamai, teigdama, kad nepamatuoti veiksmai gali pakenkti žmonėms ir ji nesirengianti statyti jų į pavojų vardan rezultatų.
Kalba sąmoningai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis teigė, kad dalies opozicijos atstovų pareiškimai, esą S.Cichanouskaja per dvejus metus nieko nepadarė, yra sąmoningas bandymas sumenkinti įvykusius masinius protestus ir tai, kas nuo to laiko buvo padaryta.
„Vyksta labai kryptingos pastangos diskredituoti demokratines jėgas, vykdyti klasikinę pleišto politiką – vieni tai daro sąmoningai, kiti iš nevilties, treti dirba kitai pusei.
Tai klasikinė autoritaro politika, kuri kainuoja labai mažai – skaldyk ir valdyk, bandymas sudaryti tokį įspūdį, neva visi šie protestai buvo perniek“, – įvertino V.Jukonis.
Jo teigimu, būtent S.Cichanouskajos dėka tarptautinio dėmesio Baltarusijai yra kaip niekada daug.
„Yra žmonės, kurie yra ambicingi, kuriems trūksta dėmesio, kurie negauna susitikimų su valstybių vadovais dėl to, kad yra legitimi atstovė S.Cichanouskaja – jie norėtų dalį to legitimumo atkąsti, ir visaip kaip stengiasi torpeduoti jos ofisą bei demokratines jėgas skleisdami žinią, neva yra susiskaldymas“, – kalbėjo politologas.
Lygina su maratonu
Rytų Europos studijų centro asocijuotas analitikas Maksimas Milta teigė, kad žvelgiant į pastarųjų dvejų metų Baltarusijos opozicijos veiklą gali kilti pagunda imtis kraštutinių vertinimų.
„Protestų metu entuziazmas ir viltis buvo neregėto masto, iš kitos pusės, jei žiūrėsime į priespaudą ir represijas, su kuriomis susiduria baltarusiai, jie taip yra neregėto masto“, – pabrėžė M.Milta.
Jo teigimu, šiuo metų politinių kalinių skaičius Baltarusijoje pasiekė 1262, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti šalį.
„Pirmą kartą baltarusių balsas pasaulyje įgavo subjektiškumą – tai yra pasiekta S.Cichanouskajos dėka. Jos asmenyje atsirado legitimus baltarusių balsas pasaulio arenoje.
Žinoma, kad galima kelti įvairiausių priekaištų ir reikšti kritiką – neretai ne be pagrindo, bet kaip bebūtų, niekada anksčiau Baltarusija neturėjo tokio legitimumo balso, kokį turi dabar“, – teigė politologas.
Didžiausias klausimas, anot jo, – kaip Baltarusijos demokratai sugebės išnaudoti galimybę, kuri dabar yra jų rankose.
„Diskusijos apie tai Baltarusijos demokratinių jėgų spektre yra pakankamai aštrios, ir kaltinimai yra pakankamia aštrūs. Tačiau sakyti, kad niekas nepasiekta, viskas žlugo, būtų perdėta, nepaisant to, kad gali atrodyti, jog žmonės nesimobilizuoja, neišeina protestuoti.
Šiuo metu valdžioje yra karinė chunta. 1983 metais Lenkijoje, V.Jaruzelskio valdymo metu turbūt žmonės irgi kaltino lenkus, kodėl jie neišeina protestuoti. Bet praėjus kuriam laikui visgi „Solidarumo“ judėjimas laimėjo.
Tai yra ilgas savotiškas maratonas, ir dabar nėra jo lengviausia atkarpa“, – pabrėžė M.Milta.
Jo teigimu, vien faktas, kad bent du baltarusių pulkai šiuo metu kovoja ukrainiečių pusėje prieš šalį užpuolusias Rusijos pajėgas įrodo, kad viskas anaiptol nėra prarasta.
Svarbiausia dabar – Ukrainos pergalė
M.Milta įsitikinęs, kad be pergalės Ukrainoje galvoti apie pergalę Baltarusijoje – praktiškai neįmanoma.
„Be ukrainiečių pergalės kare kalbėti apie Baltarusijos demokratinių jėgų pergalę yra ypač sudėtinga, greičiausiai neįmanoma“, – teigė jis.
Politologo V.Jurkonio manymu, Rusijos sutriuškinimas Ukrainoje šiuo metu yra esminis klausimas didžiajai daliai Baltarusijos demokratų.
„Ukrainos pergalė ir Kremliaus sutriuškinimas reiškia ir naujas galimybes Baltarusijai. Tačiau tiek patys Baltarusijos demokratai, tiek tarptautinė bendruomenė turi pasiruošti tam, kad taikos derybų kontekste nebūtų pamiršta ir Baltarusija – būtinas Rusijos karių išvedimas ir Rusijos karinių objektų panaikinimas Baltarusijos teritorijoje“, – pabrėžė V.Jurkonis.
A.Lukašenkos pakeitimo nemato
Ukrainai paskelbus, jog ruošiamasi juodžiausiam scenarijui – Baltarusijos kariuomenės puolimui, pasirodė pranešimų, esą V.Putinas ketina pakeisti A.Lukašenką Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretoriumi Aleksandru Volfovičiumi, kuris esą tuoj pat įsakytų Baltarusijos kariams pulti Ukrainą.
Vis dėlto, V.Jurkonio teigimu, Baltarusijos kariuomenė nėra įsitraukusi į karą ne dėl to, kad A.Lukašenka tam priešintųsi.
„Net ir Kremlius supranta rizikas, kad dalis kariškių tiesiog dezertyruos, sudės ginklus arba dar blogiau režimui – pereis į Ukrainos pusę. Nei Kremlius, nei juo labiau A.Lukašenka nepasirengę tuo rizikuoti“, – pabrėžė V.Jurkonis.
Tuo metu kalbos apie A.Lukašenkos pakeitimą neva Kremliui dar palankesniu politiku, anot V.Jurkonio, yra tiesiog Rusijos dezinformacija.
„Kiek jau kartų girdėjome visas šias sąmokslo teorijas apie Kremliaus kandidatus – ir 2006 metais, ir 2010 metais. (...) Tiesiog reaguojame į periodiškai Kremliaus ar jų parankinių užmetamas žinutes, kad jeigu labai demokratus palaikysime, tai Kremlius pastatys savo kandidatą – neva A.Lukašenka yra suvereniteto garantas.
Pamirškime – jau 20 metų A.Lukašenka daro viską, kad Kremliaus įtakos būtų kiek įmanoma daugiau. Jis yra kaltininkas to, kad Baltarusija yra tokia pažeidžiama“, – pabrėžė jis.
M.Miltos teigimu, įvairios kalbos apie tai, kad V.Putinas esą paruošė kandidatą, kuris pakeistų A.Lukašenką, girdimos jau pastarąjį dešimtmetį.
„A.Volfovičius yra niekas – niekas nežino, kas jis yra. Paklauskite bet kokio pro-lukašenkinio ar anti-lukašenkinio žmogaus iš Baltarusijos, jis tiesiog jo nežinos“, – pastebėjo M.Milta.
Pirmadienį ir antradienį Vilniuje vykstančios konferencijos metu jos dalyviai tariasi, kaip pasiekti A.Lukašenkos pasitraukimą, kaip įveikti pereinamąjį laikotarpį su mažiausiais ekonominiais nuostoliais valstybei, ir kas už tai turi būti atsakingas.
Anot S.Cichanouskajos štabo pranešimo, konferencijos dalyvius vienija bendras tikslas – nušalinti neteisėtą režimą, išlaisvinti ir reabilituoti visus politinius kalinius, apginti šalies nepriklausomybę ir išvesti užsienio kariuomenę, surengti sąžiningus rinkimus, atkurti demokratiją.
2020 metų rugpjūtį paskelbus apie A.Lukašenkos pergalę prezidento rinkimuose, Baltarusijos opozicija jos nepripažino. Šalyje daugiau nei pusmetį tęsėsi beprecedenčiai masiniai protestai, tačiau režimas demonstracijas nuslopino.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.