Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai svarstė, kad Kinija nuo Taivano klausimo tikrai nesitrauks ir anksčiau ar vėliau prieš šią salą imsis karinių veiksmų. Be to, Kinijai pradėjus karines pratybas pavojingai arti Taivano, neatmetama incidentų rizika – Pekinas gali pradėti karinį konfliktą net to aktyviai nesiekdamas.
Įtampa – aukščiausiame taške
N.Pelosi, antroji eilėje po JAV viceprezidento, antradienį nusileido Taivane, nors Pekinas, kuris šią salą laiko savo teritorija ir pareiškė, kad vizitą laikys didele provokacija, grasino vis griežčiau.
Netrukus Kinija paskelbė apie „būtinas ir teisingas“ karines pratybas jūroje prie pat Taivano krantų, viename judriausių vandens kelių pasaulyje.
Kinija taip pat ketvirtadienį pradės karines pratybas su koviniais šaudmenimis zonose aplink Taivaną, o vietomis Kinijos operacijų zona priartės per 20 km nuo Taivano krantų.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Raigirdas Boruta pastebėjo, kad dar prieš N.Pelosi vizitą Taivane reikšmingai išaugo įtampa ne tik tarp Kinijos ir JAV, bet ir pačios Kinijos viduje.
„Kinijos visuomenės nuotaikos yra tikrai užaštrintos, o tai gali tapti gana dideliu iššūkiu pačiai Kinijos komunistų partijai. Iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar tas vizitas įvyks, bet apie tai kalbėjo visa Kinija.
Niekada viešojoje erdvėje nemačiau tiek daug įrašų su kariniais lėktuvais, nuotraukų, vaizduojančių susprogdintą Taivaną.
Užgesinti tuos patriotinius jausmus, nacionalizmą Kinijos komunistų partijai bus labai sunku. Kinai vis garsiau pasisako, kad nėra reikalo toliau atidėlioti Taivano prisijungimo, dalis visuomenės praranda kantrybę, pradeda kritikuoti valdžią dėl pažadų, kad šis klausimas bus išspręstas.
Vis daugiau kinų nori, kad Kinijos centrinė valdžia pasakytų, kada reikia tikėtis susivienijimo“, – pasakojo R.Boruta.
Anot eksperto, pati Kinijos komunistų partija susikūrė šią problemą, tačiau nuo Taivano klausimo tikrai nesitrauks – sugalvos, kaip pakenkti saugumo situacijai regione.
R.Boruta svarsto, kad realus karinis konfliktas tarp Kinijos ir Taivano gali įsiplieksti nebūtinai dėl to, kad Pekinas nuspręstų šią salą užpulti – padidėjęs Kinijos karinis aktyvumas prie Taivano krantų padidina incidentų riziką.
„Kuo daugiau karinės technikos regione, tuo didesnė tikimybė, kad gali įvykti karinis neapsiskaičiavimas ir netyčia sukeltas karinis konfliktas“, – neatmetė jis.
Kad Kinija dabar nuspręstų užpulti Taivaną, anot jo, tikimybė maža, bet vis dėlto ji egzistuoja.
„Karinės konfrontacijos grėsmė tikrai išaugs. Kinija stengsis Taivaną spausti ekonomiškai, o svertų ji tam tikrai turi. Ji pasistengs, kad Taivanui skaudėtų, o tuo pačiu ir visam pasauliui, nes pagrindiniai jūrų transporto keliai eina pro tą regioną“, – pabrėžė jis.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Ne tik kariniai veiksmai tarp Taivano, Kinijos ir JAV gali turėti įtakos Lietuvai – eksperto vertinimu, vien išaugę neramumai regione reikštų tam tikrus pokyčius Europoje.
„Neramumai Taivano sąsiauryje tikrai nemažės, o tai lems išaugusį JAV dėmesį šiam regionui. Manau, kad sulauksime reikšmingai mažiau JAV dėmesio Europos problemoms, problemoms su Rusija, karui Ukrainoje.
Galime sulaukti ir ekonominio poveikio – tas regionas itin svarbus tarptautinei laivybai. Pavyzdžiui, nuo rytojaus prasidedančios pratybos šešiomis zonomis išdėliotos aplink Taivaną – iki sekmadienio jokie laivai ar lėktuvai negalės judėti šalia tų zonų.
Tad net šių pratybų metu strigs didelė dalis laivybos, o tai gali atsiliepti pasaulio ekonomikai“, – apibendrino R.Boruta.
D.Antanaitis: „Kad Kinija imsis karinių veiksmų – tik laiko klausimas“
Tuo metu karybos ekspertas Darius Antanaitis pabrėžė, kad jeigu viena didelė valstybė turi ambicijų prieš kažkurią mažą valstybę, anksčiau ar vėliau ji pabandys įgyvendinti šias ambicijas.
„Kinai visą laiką grasino Taivano nepriklausomybei. Tai, kad imsis (karinių veiksmų – aut.past.), yra tik laiko klausimas, juolab, kad kinai labai aktyviai stato savo laivyną, naujus lėktuvnešius, kurie yra būtini atakuoti Taivaną ir dominuoti Ramiajame vandenyne“, – pastebėjo karybos ekspertas.
„Kinijai dabar eskaluoti situaciją yra labai naudinga, kadangi JAV yra šiek tiek supančiota Ukrainoje. Todėl Kinijai pradėti aktyvius veiksmus Taivane apsimokėtų“, – pridūrė jis.
Tuo pačiu metu reikia tikėtis, kalbėjo D.Antanaitis, kad Europos valstybės aktyviau įsitrauks į pagalbą Ukrainai, kovojančiai prieš šalį užpuolusią Rusiją, jog JAV galėtų apsaugoti savo interesus Ramiajame vandenyne.
„Šiuo metu JAV yra pats didžiausias paramos tiekėjas Ukrainai. Be abejo, jeigu reikės dar remti ir Taivaną, vykdyti aktyvius kovinius veiksmus ginantis nuo kitos branduolinės valstybės – Kinijos, be abejo, tai paveiks JAV resursus“, – kalbėjo ekspertas.
JAV įsitraukimas į karinį Kinijos ir Taivano konfliktą turės įtakos ir Lietuvos saugumui.
„Lietuvai tai reiškia viena – kad mes turėtume mokėti gyventi ir gebėti gintis savarankiškais arba su savo Europos sąjuniningais tam, kad atrištume amerikiečiams rankas ginti savo interesus Ramiajame vandenyne“, – teigė jis.
Vis dėlto, D.Antanaitis pabrėžė, kad Kinija labiau priklauso nuo JAV negu amerikiečiai priklauso nuo Pekino, be to, Kinijoje šiuo metu veikia ir kiti faktoriai, kurie sumažina puolimo tikimybę.
„Taivano kariuomenė nepalyginama su Ukrainos kariuomene. Taivano kariuomenė ypač gerai ginkluota ir parengta, turi paramą ne tik iš JAV, bet galėtų turėti paramą ir iš kitų demokratinių valstybių aplink – visų pirma iš Japonijos ir Pietų Korėjos.
Kinija labiau priklauso nuo JAV negu JAV priklauso nuo Kinijos – be abejo, Kinija yra pasaulio fabrikas, iš kitos pusės, Kinijai būtinos investicijos iš JAV. Taip pat dabartinė finansų krizė Kinijoje irgi nepadeda kinams. Šiuo klausimu daugiau spaudimo priemonių turi JAV ir ta pati Europos Sąjunga, negu Kinija turi prieš mus“, – įsitikinęs jis.
N. Pelosi, antroji eilėje po viceprezidento, prireikus galinti perimti prezidento pareigas, yra aukščiausio rango renkama JAV pareigūnė, aplankiusi Taivaną per pastaruosius 25 metus.
Kinijos kariuomenė pranešė paskelbusi aukšto lygio parengtį ir pažadėjo „surengti virtinę tikslingų karinių veiksmų“, atsakydama į N.Pelosi vizitą.
Kinija paskelbė, kad aplink Taivaną surengs virtinę karinių pratybų su koviniais šaudmenimis. Rytų teatro vadavietė paskelbė, kad „bendros karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pratybos vyks jūroje ir oro erdvėje į šiaurę, pietvakarius ir pietryčius“ nuo salos.
Kinija taip pat ketvirtadienį turi pradėti kitas karines pratybas su koviniais šaudmenimis zonose aplink Taivaną. Kai kur Kinijos operacijų zona priartės per 20 km nuo Taivano krantų.
Pranešta, kad per pratybas Taivano sąsiauryje, kuris skiria salą nuo Kinijos ir kuriuo eina svarbūs laivybos keliai, bus šaudoma „toliašaudžiais koviniais šaudmenimis“.
