Į NSGK posėdį pakviesti keli teisininkai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės saugumo departamento atstovai, tarptautinės politikos ekspertas Marius Laurinavičius.
Rusiška schema
Tarptautinės politikos ekspertas Marius Laurinavičius posėdžio metu teigė, kad bet koks lietuvių verslas su Rusija yra grėsmė nacionaliniam saugumui, o tokie teiginiai, anot jo, nėra tik teorinės įžvalgos.
„Esu matęs dokumentų, parodančių schemas, kaip visa tai veikia – tai nėra tik teorinės įžvalgos“, – pabrėžė jis.
M.Laurinavičiaus teigimu, dabartinė Rusija yra KGB sukurta valstybė, veikianti pagal tą patį modelį.
Anot jo, praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Sovietų Sąjunga nusprendė, kad jiems neužtenka įprastos – KGB ir karinės žvalgybos, jie nutarė, kad jų žvalgybos sistemoje reikalingas trečias dėmuo.
„Generolui J.Pitovranovui buvo duota užduotis sukurti trečią dėmenį – jis sugalvojo, kad tai turi būti verslas. (...) Jie visiškai integravo verslą į savo žvalgybos sistemą. Turime tai suprasti, kad suprastume, kaip veikia tos įtakos schemos“, – teigė M.Laurinavičius.
„Verslas Rusijoje visada yra žvalgybos sistemos dalis – nuo informacijos rinkimo iki įtakos darymo politikai, ekonominio sabotažo ir kitų pačių įvairiausių dalykų“, – pridūrė jis.
Anot jo, kuo didesnis verslas Rusijoje, tuo didesnė rizika, tačiau ir maži verslai nėra saugūs.
„Atėjus dienai X, kadangi verslas yra integruota Rusijos žvalgybos dalis, jis bet kokiu atveju panaudojamas kaip ardomosios veiklos, ar bet kokios kitos priešiškos veiklos prieš tą valstybę dalis. (...)
Įsileisdami bet kokį rusišką verslą iš esmės įsileidžiame kažkokią Rusijos žvalgybos dalį.
Žinome, kad didelė dalis Rusijos ambasados darbuotojų yra žvalgybos darbuotojai. Rizikos yra valdomos, nes yra visokių būdų rizikoms valdyti. Svarbiausia suprasti, kaip veikia sistema, kokios rizikos yra ir kaip su jomis kovoti“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Nedidelė dalis
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė posėdžio metu teigė, kad nuo karo pradžios ministerija viešai ir privačiai susitikimuose ragino Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš Rusijos ir Baltarusijos, nepirkti šiose šalyse pagamintų produktų.
„Raginame, įspėjame apie visas rizikas, kurios laukia tose šalyse vis tiek bandančių veikti įmonių. Tai ne tik reputacinė, bet ir finansinė rizika – žinome, kad turto nusavinimo ir visi kiti klausimai Rusijoje ir Baltarusijoje gali įvykti. Aišku, ir moralinė pareiga neremti režimų“, – kalbėjo I.Valeškaitė.
Viceministrės duomenimis, bendrai Rusijoje yra tik 1 proc. visų Lietuvos investicijų į kitas šalis.
„Šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos įmonės buvo investavusios apie 103 mln. eurų Rusijoje: didžioji dalis investicijų – 67 mln. eurų buvo investuota į prekybos įmones, 12 mln. eurų į apdirbamąją gamybą, 9 mln. eurų į transporto sektorių“, – nurodė I.Valeškaitė.
Rusija Lietuvoje yra investavusi 281 mln. eurų, daugiausiai – į nekilnojamąjį turtą, ypač – privatų, taip pat į prekybą ir gamybą. Lietuvoje yra apie 365 Rusijos arba iš dalies jos valdomos įmonės.
Lietuvos ir Rusijos verslo tarybos pirmininko Arūno Laurinaičio duomenimis, šių metų vasarį, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, toje šalyje veikė daugiau nei 300 lietuviško kapitalo įmonių.
Matome tik ledkalnio viršūnę
FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas teigė, kad matome tik ledkalnio viršūnę Rusijos ir Baltarusijos investicijų Lietuvoje.
„Per pastaruosius metus piniginiai srautai iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą investuojami netiesiogiai – dažniausiai naudojamos sudėtingos verslo struktūros.
Jeigu žiūrėtume, kas yra galutiniai naudos gavėjai, turbūt pamatytume Rusijos ir Baltarusijos piliečius, bet dažniausiai parodomos kur nors Europos Sąjungoje, ofšorinėse šalyse registruotos bendrovės. Gana dažnai tai Rusijos piliečiai, turintys antras ar trečias pilietybes.
Tiesioginių investicijų iš Rusijos ir Baltarusijos matome tikrai tik ledkalnio viršūnę, tai, kas po vandeniu – nematoma, ir viskas žymiai sudėtingiau užmaskuota“, – teigė M.Petrauskas.
Pasijuto nejaukiai
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad lietuviškas verslas savo santykių ir ateities su Rusija nebesieja.
„Nepriklausomai nuo to, kad jokio konkretaus reguliavimo dabar nėra, daug verslų iš karto pasitraukė arba dar dabar traukiasi. Ateities su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis verslas nebesieja“, – nurodė jis.
Anot jo, verslo atstovai šioje diskusijoje pasijuto nejaukiai: „Atrodo, kad visas lietuviškas verslas pasilikęs Rusijoje, todėl jį reikia paskatinti išeiti“.
Savo ruožtu A.Romanovskis klausė, kaip tuomet keisis Lietuvos, kaip valstybės, santykiai su Rusija ir Baltarusija.
„Kaip valstybė, kaip produktų pirkėjas, ar sau pasakiusi, kad negalės niekur naudoti prekių, kurios pagamintos teroristinėje valstybėje? Kaip kiti ekonominiai ryšiai, susiję su terorizmą remiančia valstybe? Kaip dėl vizų politikos? Ar Lietuva ne tik draus, pavyzdžiui, steigti Rusijos piliečiams įmones arba būti akcininkais, bet ar Lietuva gali leisti asmenims iš teroristinės valstybės pas mus lankytis, vykti tranzitu per mūsų šalį?“ – klausė Verslo konfederacijos prezidentas.
Siūlo įtvirtinti teisiškai
Posėdžio metu liberalas Raimundas Lopata pristatė iniciatyvą įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius su valstybėmis, kurias Lietuva yra pripažinusi teroristinėmis.
Pagal siūlomas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pataisas, NSGK komitetui pateikus ir Seimui pripažinus valstybę teroristine ir remiančia terorizmą, su tokia valstybe ir joje įsteigtais ar kitaip veikiančiais verslo subjektais neturėtų būti galimi jokie verslo ryšiai.
„Taip pat šios valstybės verslo subjektai neturi teisės vykdyti veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios valstybės piliečiai, kuriems nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra suteiktas pabėgėlio statusas, neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje įsisteigusių juridinių asmenų dalyviai, t.y. akcininkai, nariai, komanditiniai nariai, tikrieji nariai“, – pristatė R.Lopata.
Jis pridėjo, kad visi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme straipsnyje „Teroristinės valstybės“ įvardinti santykiai su valstybe, kuri buvo pripažinta teroristine ar remiančia terorizmą, privalo būti nutraukti per tris mėnesius po valstybės paskelbimo teroristine ar remiančia terorizmą, apie tai raštu informuojant Valstybės saugumo departamentą (VSD).
R.Lopata taip pat pasiūlė apibrėžti, kas yra rizikos valstybės ir išdėstyti apibrėžimą, kurio esminiai pokyčiai numatomi 3–iajame punkte, taip:
„Rizikos valstybės, tai valstybės, kurias Valstybės saugumo departamentas yra įvardinęs, kaip valstybes, kur veikla kelia tam tikrą grėsmės lygį Lietuvos Respublikai, ar valstybės, kuriose tarptautiniu mastu laikoma, kad jose nėra laikomasi žmogaus teisių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pateikia Seimui motyvuotą pasiūlymą valstybę įtraukti į rizikos valstybių sąrašą. Verslo subjektai, vykdydami veiklą su valstybėmis, kurios yra rizikos valstybių sąraše, ar jų piliečiais, nebus remiami ir ginami Lietuvos Respublikoje“.
