Kaip Lietuva gyveno praėjusią savaitę: nuo Visagino iki pajūrio

Sekmadienį Burbiškio dvare laukiami teatro meno gerbėjai – nuo 14 val. vyks spektaklis „Šimtmečio moterys“. Šio spektaklio idėja priklauso jame vaidmenis kūrusioms aktorėms Neringai Bulotaitei ir Jurgai Kalvaitytei.

Spektaklyje įvairiais rakursais pristatomos XX a. pradžios žymios rašytojos.

Miesto šventės išvakarėse kultūros centro „Sedulina“ amfiteatre įvyko mados istoriko Aleksandro Vasiljevo fondo parodos premjera, kurioje buvo eksponuojami XX a. aštuntojo dešimtmečio stilių bei madą atspindintys kostiumai.

A.Vasiljevą su Lietuva ir Visaginu sieja išskirtinis ryšys. Prieš kurį laiką garsaus rusų kolekcininko sukaupti eksponatai, saugoti Lietuvos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, devyniais sunkvežimiais buvo pervežti į saugyklą Visagine.

Savaitgalį vykusioje miesto šventėje pirmą kartą buvo atsisakyta fejerverkų. Vietoj jų Šv.Mato bažnyčioje ir šventoriuje buvo surengtas koncertas „Labirinto šviesa“ ir lazerių šou.

Šviesų projekcijomis buvo apšviestas aukščiausios Lietuvos bažnyčios vidus ir išorė.

Vaikų literatūros kūrėjo, pedagogo Anzelmo Matučio (1923–1985) vardu pavadintame parke buvo pastatytos tarptautinio skulptūros simpoziumo „Mano fantazijų šaly“ 11-os dalyvių iš Latvijos ir Lietuvos sukurtos skulptūros.

Per pastarąjį dešimtmetį vyko penki simpoziumai, po jų parkas pasipuošia vis naujais medžio drožėjų darbais. A.Matutis, per Antrąjį pasaulinį karą baigęs Marijampolės mokytojų seminariją, 1950–1972 m. dirbo Alytuje.

Po pasaulį keliaujanti ir freskas įvairiose šalyse tapanti menininkė Aušrinė Pudževytė Neįgaliųjų dienos centre sukūrė dvi freskas.

A.Pudževytė beveik ketverius metus gyveno Afrikoje, buvo įsikūrusi šešiose šalyse, aplankė bene dvi dešimtis ir daugumoje jų paliko apie 100 savo kūrinių.

Ketvirtadienio naktį tragiška avarija įvyko Klaipėdoje – nuo pakelto tilto į Danės upę įkrito mašina, o joje buvęs vairuotojas žuvo.

Paaiškėjo, kad tai buvo 30 metų JAV karys, vairavęs išsinuomotą Latvijoje registruotą automobilį „Volkswagen Taigo“. Pro pakeltą Pilies tiltą per Jūros šventę į miestą suplaukia laivai ir visas dienas puošia krantines. Tą naktį buvo atliekami pakeliamojo tilto techniniai bandymai.

Mašina, nugrimzdusi maždaug į trijų metrų gylį, gulėjo ant stogo. Narai iškėlė mašinoje buvusį žmogų, bet jo atgaivinti nepavyko.

Vytauto gatvėje pusamžis vyras su savo šunimi elgėsi žiauriai – tampė už grandinės, rėkė ant jo ir mušė. Tokio elgesio sukrėsti biržiečiai iškvietė policiją. Kol atskubėjo patruliai, vyras dėjo į kojas ir su šunimi paspruko. Vis dėlto pareigūnai nustatė jo asmenybę.

Specialistai apžiūrėjo mišrūną, bet jokių žaizdų neaptiko. Kol vyksta tyrimas, šunį priglaudė gyvūnus prižiūrinti draugija.

Statybininkų gatvėje palei daugiabutį namą einantys praeiviai išgirdo katino kniaukimą. Jau buvo pradėję temti, bet žmonės dar sugebėjo įžvelgti, kad spąstuose atsidūrė suaugęs katinas. Šiltą vakarą šeimininkai buvo atidarę langą, bet išeidami iš namų jo neuždarė. Smalsus katinas kištelėjo galvą į lauką, bet įstrigo tarp lango ir rėmo. Taip jis ir liko pusiau pakibęs.

Ugniagesiams ruošiantis traukti kopėčias į namus grįžo šeimininkai. Atrakinę duris jie patys išlaisvino savo augintinį. Gyvūnui nieko nenutiko.

Klaipėdos gatvėje užsukęs į savitarnos plovyklą vyras sumanė išsikuopti ir mašinos vidų – išsiurbti sėdynes, bagažinę ir išplauti kilimėlius. Vyras vežėsi du nemažus krepšius. Kad netrukdytų dirbti, vairuotojas juos padėjo ant žolės – tolėliau nuo plovyklos. Viename krepšyje buvo kompresorius padangoms pūsti, kitame – žirklės medžiams genėti ir kiti įrankiai.

Tik nuplovęs mašiną nukentėjėlis pastebėjo, kad nebėra abiejų krepšių. Plovyklos teritorija filmuojama, todėl viliamasi, kad vagį pavyks demaskuoti peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus.

Šakių rajono pakraštyje esantis kaimas nuo šiol turi savo herbą, vėliavą ir antspaudą (dailininkas R.Krukonis).

Herbas simbolizuoja knygnešystę lietuviškos spaudos draudimo metais (1864–1904), kai knygos buvo gabenamos Slavikų apylinkėse per Šešupę.

Knygnešiai buvo persekiojami tuometės rusų valdžios.

Pasirašyta sutartis dėl pradėto statyti, bet apleisto Saulės mūšio memorialo monumento ir meninių akcentų įrengimo Joniškio rajone. Darbus, kurių vertė 193 tūkst. eurų, patikėta atlikti šiauliečiui skulptoriui Gintautui Lukošaičiui.

Menininkas įsipareigojo per 17 mėnesių iš dekoratyvinio granito įrengti monumento pamatus, monumentą padengti ąžuolo tašais, sukurti dekoratyvinius ąžuolo stulpus ir horeljefus.

Taip bus įamžintas 1236 m. rugsėjo 22 d. Tautinio ir Mūšos upių santakoje įvykęs Saulės mušis, per kurį žemaičiai sutriuškino iš plėšikavimų grįžtančią Kalavijuočių ordino armiją.

Laikinai uždarytas Šiaurinis molas – mėgstama klaipėdiečių pasivaikščiojimų ir saulės palydų vieta Melnragėje.

Planuojama, kad objektas bus atvertas visuomenei po trijų mėnesių, kai bus atlikta jo rekonstrukcija. Bus pakeista molo danga, įrengtos dvi apžvalgos aikštelės. Ir šis, ir pietinis bangolaužis bus paaukštinti, kai kur bus įrengtos naujos atraminės sienelės.

Pavojingą pramogą sumanęs dvylikametis berniukas likusią vasarą praleis gydydamasis sunkius sužalojimus. Mažeikiškis susižeidė liepos 28-osios vakarą, kai sumanė daugiabučio laiptinėje nušliuožti laiptų turėklais.

Pusiausvyros neišlaikiusiam ir iš ketvirtojo aukšto kritusiam vaikui lūžo dubuo, abiejų rankų dilbių kaulai, sužalota galva, sukrėstos smegenys. Sunkiai susižeidęs nelaimėlis gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje.

Atnaujintame Dzūkijos hipodrome, kurio tribūnos vienintelės Europoje vadinamos Anglijos karalienės Elžbietos II vardu, vyko žirgų lenktynės „Ledi diena“. Pasižiūrėti į hipodromo taku lekiančius raitelius su grynakraujais žirgais, žemaitukais ir poniais dailiosios lyties atstovės buvo pakviestos atvykti su skrybėlaitėmis.

Konkurso „Skrybėlaitė 2022“ dalyvės buvo įvairaus amžiaus – nuo darželinukių iki senjorių.

Kupiškio rajone žmonės išvydo kylančius dūmus. Gaisras plykstelėjo vienos pusamžės moters name. Pirminiais duomenimis, virtuvėje ant grindų buvo užkurtas laužas. Liepsnas gelbėtojai užgesino greitai, tad nuostoliai minimalūs. Tiek policijai, tiek ugniagesiams moteris gerai žinoma.

Anksčiau čia irgi buvo plykstelėjęs gaisras. Tą kartą smilko ant dujinės viryklės uždėta pagalvė.

Kiek anksčiau moteris išdaužė namo langus ir susipjaustė rankas, o atvykusiam patruliui dūrė žirklėmis.

Jurbarkiškiai kviečiami apsilankyti bibliotekoje po atviru dangumi. Vasaros lauko skaitykla veiks nuo 12 iki 18 val. prie Jurbarko karjero.

Bibliotekininkai labiausiai lankomame gamtos kampelyje kviečia skaityti knygas ir spaudą, skolintis leidinius į namus, žaisti stalo ir lauko žaidimus.

Vilkaviškio rajone esančiose kapinėse kraštiečio gydytojo A.Vizgirdos iniciatyva buvo atnaujinta šiame kaime gimusio poeto, prozininko, Lietuvos himno autoriaus ir visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos tėvų Motiejaus ir Elžbietos Kudirkų kapavietė.

Medikas su bendraminčiais rinko aukas, architektas V.Mačys kūrė projektą. Į antkapio plokštę buvo įkomponuotas senasis kryžius.

Prie paminklo Smiltynėje negrįžusiems į gimtąjį uostą jūrininkams ir įvairiais laikais nuskendusiems laivams susirinkę klaipėdiečiai pagerbė labiausiai nusipelniusius jūrų ir uosto bendruomenės atstovus (nuotr.). Čia tradicine ceremonija vakar prasidėjo ir tris dienas tęsis Klaipėdos Jūros šventė.

Danės krantinėje Lietuvos jūrų muziejus vakar popietę lankytojams atvėrė karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ ekspoziciją. Vakare senamiesčio gatves užtvindė ryškiaspalvės triukšmingos eitynės. Po kelerių metų pertraukos į Jūros šventės renginių programą sugrįžtantis Jono kalnelis pakvies į įspūdingą šokančių fontanų šou, kuris šį kartą skirtas 770-ajam uostamiesčio gimtadieniui.

Jūros šventės sukakčių sąraše – ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų atkūrimo trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti į Klaipėdą suplaukė kariniai laivai iš Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Švedijos ir kitų valstybių, kurie papuoš Kruizinių laivų terminalo krantines. Šiandien ir rytoj mieste vyks daugybė įvairių renginių ir koncertų.