Dėl kasdien vis kylančių atvejų skaičių ir neraminančios rudens prognozės svarstoma, kad jau būtų laikas grįžti prie vienos paprasčiausių ir gyvenimo praktiškai nekeičiančių pandemijos valdymo priemonių – kaukių ir respiratorių. Tiesa, vien to esą jau gali nebepakakti – rudenio pikui reikia ruoštis dabar.
Kur situacija prasčiausia?
Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1459 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota. Pirmą kartą užsikrėtė 1091, antrą – 361, trečią – septyni žmonės.
Pastarųjų dviejų savaičių naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų paaugo iki 442,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiek tiek padidėjo ir šiuo metu siekia 50,6 procento.
Pagal naujų atvejų skaičių, per 14 dienų tenkantį 100 tūkst. gyventojų, daugiausia sergančiųjų fiksuojama Palangos miesto (894,8), Neringos (878,9), Vilniaus miesto (720,7), Druskininkų (709,9), Kauno miesto (675,1), Alytaus miesto (589,4), Klaipėdos miesto (467,6), Birštono (445,9), Mažeikių rajono (415,4) ir Šakių rajono (402,8) savivaldybėse.
Septynių dienų teigiamų atvejų vidurkis visoje Lietuvoje jau perkopė tūkstantį.
J.Augutis: piką pasieksime rugsėjį, priemonių reikia imtis jau dabar
Specialistai perspėja, kad naujų atvejų statistika yra gerokai didesnė, nei matome kasdien, nes dauguma žmonių, pajutę COVID-19 simptomus, pirmiausia namie atlieka greitąjį testą. Jei jis yra teigiamas, dalis jų gauti patvirtinimo į gydymo įstaigas nebesikreipia, todėl į kasdien skelbiamą informaciją jie net ir nepatenka.
Vaistininkai tuo tarpu skaičiuoja, kad liepą greitųjų COVID-19 testų parduota dvigubai daugiau nei gegužę.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis neseniai tvirtino, kad, jei septynių dienų atvejų vidurkis pasiektų 500 ar šį skaičių viršytų, jau reikėtų pradėti svarstyti apie kaukių dėvėjimo prievolės sugrąžinimą bent jau susibūrimo vietose, uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose, viešajame transporte.
Tačiau šis skaičius jau siekia nebe 500, o per tūkstantį. Savo nuomonės profesorius sako nekeičiantis – apie kaukes ar respiratorius jau reikėtų galvoti, nes dabartiniai susirgimų duomenys „prašoka įprastą prognozę“. Neramina ir mirštančiųjų nuo COVID-19 asmenų skaičius.
Bet, kaip pabrėžia jis, jau tik veido apsaugos priemonių nepakaks – turėtų būti sprendžiama ir dėl griežtesnių taisyklių sergantiems koronavirusu, kad šie nesugalvotų vykti į darbą ar kitas vietas, kur kontaktuotų su žmonėmis. Primename, kad dabar izoliacijos prievolės nebėra.
„Šiuo metu to turėtų pakakti, o, artėjant prie piko, reikėtų pradėti galvoti ir apie tam tikrą žmonių susibūrimų apribojimą, ypač uždarose patalpose. Nekalbu apie darbo sustabdymą švietimo įstaigose ar įmonėse. Reikėtų priemonių, kurios bent kuriam laikui pristabdytų nevaldomą ligos plitimą“, – atkreipė dėmesį J.Augutis.
Anot profesoriaus, sergamumo pikas turėtų būti pasiektas rugsėjo mėnesį, kai į ugdymo įstaigas sugrįš moksleiviai ir studentai.
VDU rektorius pažymėjo nemanantis, kad sergamumo piko metu bus pasiekti skaičiai, kuriuos matėme prieš pusmetį, nes didžioji dalis žmonių jau turi vienokiu ar kitokiu būdu įgytą imunitetą. Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų.
Kaip teigė profesorius, jau rugpjūčio pabaigoje reikėtų pradėti aktyviau kalbėti ir apie gyventojų skiepijimą ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, kad šie būtų tinkamai pasiruošę rudeniui. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,9 proc. gyventojų.
S.Čaplinskas: rekomendacijas rengiantys žmonės – atitrūkę nuo realybės
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas įsitikinęs, kad vadovautis vien tik naujų dienos atvejų ar užimtų reanimacijos lovų skaičiumi – per siauras požiūris. Jis kritikavo esamą pandemijos valdymo modelį, kvestionuodamas, kam reikalingi paprasti skaičiai, jei nežinome, kas už jų slepiasi – kur asmenys užsikrečia dažniausiai, kokie viruso židiniai ir pan.
„Mes neturime operatyvios epidemiologijos, epidemiologinės diagnostikos ir analizės. Kitaip sakant, neužtenka vien pasakyti, koks skaičius diagnozuotas, koks procentas teigiamų atvejų.
Labai svarbu bandyti užkirsti kelią viruso plitimui, imtis rimtų prevencinių veiksmų, atsižvelgiant į tai, kur virusas plinta, kas sąlygoja jo plitimą, kokie to plitimo veiksniai“, – aiškino S.Čaplinskas.
Pagal tai, kur žmonės daugiausia užsikrečia, medicinos mokslų daktaro manymu, ir būtų galima dėlioti planus, kaip tikslingai užkardyti viruso plitimą.
„Kol nebus operatyvios epidemiologinės analizės, ir toliau bus taip, kad mes paprasčiausiai išgirsime faktų konstatavimą ir, drįstu pasakyti, žmonių gąsdinimą, prie kurio didžioji dalis žmonių jau priprato, jie jau nebekreipia į tai dėmesio.
Jeigu kalba eina vien tik apie tai, prie kokių skaičių vėl bus karantinas ir užsidarymas, tai yra neracionalus požiūris į pandemiją“, – rėžė jis.
Profesorius pritarė, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius yra daug didesnis, nei žinome. Pasak jo, net ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad sergančiųjų gali būti 5–10 kartų daugiau.
Tačiau S.Čaplinskas sakė nesuprantantis rekomendacijos, kad namuose teigiamą greitojo testo atsakymą gaunantis žmogus vis tiek dar turi keliauti į gydymo įstaigą ir kartoti tyrimą.
„Tie žmonės, kurie rengia tas rekomendacijas, yra atitrūkę nuo realybės“, – konstatavo medicinos mokslų daktaras.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prieš kelias dienas pranešė, kad COVID-19 ligos diagnozė gali būti nustatoma tik po kontaktinės konsultacijos su šeimos gydytoju ir jo paskirto greitojo antigeno testo.
Apsilankymas pas gydytoją ir oficialus ligos atvejo užfiksavimas nėra būtinas tiems, kam nėra reikalingas Europos Sąjungos skaitmeninis COVD-19 pažymėjimas.
Pasigenda plano
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai portalą lrytas.lt informavo, kad kol kas jokios naujos rekomendacijos gyventojams nėra ruošiamos, galioja tos pačios, kurios buvo priimtos gegužės mėnesį.
Pasak S.Čaplinsko, tai yra nesuvokiama, nes iš to, ką matome kaimynystėje, galime žinoti, kas laukia ir mūsų.
„Jeigu matome, kad netoliese atvira liepsna dega kaimynų namas, vėjas pučia į mūsų pusę, o vienas namo šonas jau pradėjo svilti, ar mes toliau lauksime, kol įsiplieks atvira liepsna, ar spręsime, ką darysime, kai namas jau liepsnos, iš kur imsime vandenį, kokiomis pajėgomis gesinsime ir panašiai“, – kalbėjo pašnekovas.
Profesorius išskyrė, kad dabar svarbiausia imtis šių priemonių – maksimaliai palengvinti ir pagreitinti ligos diagnostiką, aiškintis, kur virusas plinta labiausiai, maksimaliai sumažinti viruso plitimo galimybę „nuo žmogaus žmogui“, sudaryti galimybę patalpų vėdinimui, dezinfekcijai, stiprinti imunitetą.
Kaip teigiamą pavyzdį jis pateikė Kauno miesto poliklinikos sprendimą nuo liepos 18 dienos iš pacientų reikalauti, kad šie į gydymo įstaigą atvyktų su kaukėmis. To, pasak S.Čaplinsko, galėtų imtis ir kitos gydymo įstaigos.
