Paaiškėjo, kad itin svarbią reikšmę naikintuvams turintys dažnių keitikliai, kurie orlaivius įkrauna specialaus dažnio elektros srove, per Rusijos piliečių valdomą Estijos įmonę galėjo būti pagaminti Maskvos gamykloje.
Taigi gamintojai galėtų kontroliuoti NATO ir Lietuvos kariuomenės karinių lėktuvų skrydžius.
Bendrovę lydėjo skandalai
Viešąjį pirkimą įsigyti aviacinės technikos – mobiliųjų įtampos dažnių keitiklių – Lietuvos kariuomenė pradėjo dar praėjusiais metais. Šį konkursą laimėjo bendrovė „Baltijos tiekimas“ – ji pasiūlė Estijos įmonės „Estel“ (buvusi I.Kalinino gamykla) įrangą.
Gal šie pirkimai būtų tyliai pasibaigę, jei ne antrąją vietą užėmusios Kauno bendrovės „Elektros zona“ teisininko Ilano Ostrovskio atkaklumas. Šiam viešųjų pirkimų specialistui įtarimų sukėlė pernelyg maža „Baltijos tiekimo“ pasiūlyta keitiklių kaina. Ši nuostolingai dirbanti ir keturis darbuotojus, kurių vidutinis atlyginimas – 244 eurai, turinti bendrovė pasiūlė beveik trečdaliu mažesnę kainą nei kiti konkurso dalyviai.
Įtarimų kėlė ir tai, kad pastaraisiais metais „Baltijos tiekimas“ laimėjo net kelis Lietuvos kariuomenės organizuotus pirkimus.
Ėmus gilintis, kas ta paslaptinga pirkimus laiminti bendrovė, paaiškėjo, kad jos pagrindinis akcininkas yra Igoris Vysockis, savo ruožtu valdantis prieš kelerius metus vadinamajame auksinių kopėčių ugniagesių skandale pagarsėjusią bendrovę „Iksada“.
Tuomet iš pareigų turėjo trauktis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Kęstutis Lukošius, nes Vidaus reikalų ministerija nustatė, kad dėl neskaidrių sandėrių su „Iksada“ valstybė prarado beveik 2 milijonus eurų.
Pardavimas – Rytams
Tačiau teisininką I.Ostrovskį labiausiai pribloškė ne „Baltijos tiekimo“ akcininko praeities sandėriai, o šios bendrovės bandymas Lietuvos kariuomenei įsiūlyti Talino įmonės „Estel“ produkciją.
„Pasinaudojau visagaliu internetu ir viešai prieinamais būdais išsiaiškinau, kad Estijos „Estel“ iš tiesų yra Rusijos gamyklos „Liubereckyj zavod montažavtomatika“ (LZMA) sudėtinė dalis“, – tvirtino I.Ostrovskis.
Patikrinęs Estijos valstybės registro duomenis teisininkas išsiaiškino, kad praėjusiais metais „Estel“ iš viso pardavė įvairių prekių už 13 mln. eurų, o 90 procentų šių pajamų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos.
Net jau prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą „Estel“ Estijos įmonių registre oficialiai deklaravo, kad ir 2022 metais pagrindinės įmonės tikslinės rinkos bus Rusija bei Baltarusija.
Tarp stambiausių įvykdytų ir dar vykdomų projektų – įrangos tiekimas įvairiems Rusijos oro uostams, Rusijos ir Baltarusijos valstybinėms oro bendrovėms „Aeroflot“ ir „Belavia“.
Bene daugiausia produkcijos buvo tiekiama ir aptarnaujama tiesiogiai Rusijos prezidento kuruojamam nacionaliniam tyrimų centrui Kurčiatovo institutui, kur atliekami tyrimai siekiant sukurti naują branduolinę ginkluotę.
Kai kuri įranga buvo pagaminta kartu su LZMA, naudojant „Estel“ prekės ženklą.
Vadovauja Rusijos piliečiai
Kad ryšiai tarp Rusijos LZMA ir Estijos „Estel“ yra itin glaudūs, galima įsitikinti ir pažvelgus į Maskvos gamyklos tinklalapį. Jis skelbia, kad „Estel“ yra šios gamyklos oficialus atstovas ir pagrindinis partneris.
Tarp reklamuojamos įrangos buvo pavaizduoti ir Lietuvos kariuomenės ketinami pirkti dažnių keitikliai su „Estel“ prekės ženklu.
Paaiškėjo ir tai, kad estiška įmonė „Estel“ ne tokia jau estiška. Jos valdybą bei stebėtojų tarybą sudaro ir lemiamo balso teisę turi Rusijos piliečiai Nikolajus Samsonovas, Grigorijus Lazarevas, Vitalijus Diukovas ir Elmira Kachalijeva. Pastaroji yra įmonės beneficiarė (netiesioginė naudos gavėja).
Kaimynai – įspūdingi
Nors E.Kachalijeva turi leidimą nuolat gyventi Estijoje, nekilnojamąjį turtą ji perka Rusijoje. Neseniai ši moteris įsigijo beveik 300 kvadratinių metrų ploto butą prestižiniame name, esančiame legendiniame Maskvos Pokrovo-Glebovo parke.
Šiame name vieno kvadratinio metro kaina siekia 20 tūkstančių dolerių.
E.Kachalijevos buto numeris yra 38, o jos kaimynas – 37 buto, kurio plotas 270 kvadratinių metrų, savininkas Jevgenijus Kasperskis. Šis KGB techninio fakulteto auklėtinis yra laikomas pagrindiniu Kremliaus kibernetinio saugumo ekspertu.
Neseniai JAV J.Kasperskio įmonę „Kaspersky Lab“ įvardijo kaip keliančią grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
Tarp E.Kachalijevos kaimynų – Vladimiro Putino draugo Arkadijaus Rotenbergo sūnaus Igorio žmona Alina Rotenberg, keli milijardieriai iš „Forbes“ sąrašo.
600 kvadratinių metrų ploto apartamentus ir tokio pat dydžio terasą ant stogo turi V.Putino masažuotoju vadinamas Konstantinas Gološčiapovas, kuris, kaip manoma, turi didžiulę įtaką Rusijos diktatoriui.
Prieš keliolika metų K.Gološčiapovas savo masažais padėjo išgydyti per dziudo treniruotę V.Putino patirtą traumą.
Už tai jis buvo įtrauktas į artimiausių Rusijos vadovo draugų ratą, vienu metu net buvo paskirtas prezidento patarėju.
Patarė nesikišti
Surinkęs informaciją apie „Estel“ ryšius su Rusija I.Ostrovskis oficialiai kreipėsi į konkursą organizavusios Lietuvos kariuomenės atsakingus asmenis.
Rašte buvo teigiama, kad rusiškų dažnių keitiklių pirkimas gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
„Dažnių keitiklių gamintojas gali sąmoningai nuotoliniu būdu, net nežinant oro uosto darbuotojams ir lakūnams, pakeisti nustatymus ir tuomet lėktuvą ištiktų katastrofa.
Apie tai, kad gamintojas turi puikią galimybę rinkti informaciją, susijusią su oro uostu ir jame esančiais orlaiviais, jau nekalbu. Tad įdiegę šią įrangą rusai turėtų galingą ginklą prieš mūsų aviaciją“, – išdėstė I.Ostrovskis.
Bet jokio oficialaus atsakymo teisininkas taip ir nesulaukė.
Tiesa, vieną dieną jam paskambino Karinių oro pajėgų Ginkluotės remonto depo vadas pulkininkas leitenantas Andrius Stuknys ir pasiūlė nesikišti ten, kur nieko nesupranta.
Siūlė palaukti teismo
Bet I.Ostrovskis nenuleido rankų. Jo atstovaujama bendrovė „Elektros zona“ pateikė ieškinį Šiaulių apygardos teismui ir pareikalavo, kad dėl grėsmių nacionaliniam saugumui būtų panaikinti keitiklių pirkimo konkurso rezultatai.
Tuo pat metu buvo išsiųsti raštai premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui.
Įspėdamas apie šaliai gresiantį pavojų I.Ostrovskis rašė: „Tai yra ne tik neteisėta, bet ir amoralu. Sąmoningos Lietuvos įmonės nutraukia visus saitus su Rusija, o Lietuvos kariuomenė kaip tik planuoja pirkti Rusijoje gaminamą ir platinamą įrangą ir ją naudoti Lietuvos kariuomenės ir NATO karo aviacijoje.“
Į šiuos raštus atsakymo iš aukštų valdininkų teisininkas nesulaukė. Vienintelis atsakymas – Vyriausybės Komunikacijos departamento skyriaus vedėjos Gitanos Vaškelienės pranešimas, kuriame siūloma laukti teismo sprendimo: „Visas aplinkybes įvertins teismas.“
Rėmėsi pažymomis
Tuo metu bylą nagrinėjant teisme Lietuvos kariuomenės atstovas kapitonas Tomas Mazūra net nebandė paneigti duomenų apie Estijos įmonės sąsajas su Rusija.
Jis tik trumpai pakomentavo, jog yra gautos Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pažymos, kad bendrovė „Estel“ nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Tiesa, kapitonas šias pažymas atsisakė pateikti teismui, nes jos esą yra slaptos.
„Kai tai išgirdau, negalėjau patikėti – aš, paprastas žmogus, viešai prieinamais būdais surinkau informaciją apie „Estel“ sąsajas, o VSD, turintis neribotas galimybes, to negalėjo išsiaiškinti“, – kalbėjo I.Ostrovskis.
Norėdamas įsitikinti, kad Lietuvos žvalgybos institucijos iš tiesų nieko neaptiko, teisininkas paprašė bylą nagrinėjančios Šiaulių apygardos teismo teisėjos Irenos Stasiūnienės, kad ji įpareigotų bent jai pateikti pažymas. Tačiau teisėja tai daryti atsisakė.
Teisėjos teigimu, nėra prasmės išreikalauti pažymų, nes nėra pagrindo nepasitikėti tuo, ką sako Lietuvos kariuomenės atstovas.
Pažymų neprašė ir konkursą laimėjusi bendrovė „Baltijos tiekimas“. Jos atstovas deklaratyviais pavadino teiginius, kad esą Estijos kompaniją „Estel“ valdo Rusijos piliečiai.
„Įmonės stebėtojų taryboje iš trijų narių yra ir Estijos pilietis Olevas Andresas Tiinas, kuris yra Estijos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas“, – teismo posėdyje teigė „Baltijos tiekimo“ advokatas Saulius Juzukonis.
Be to, anot advokato, visi įmonės valdymo organams priklausantys Rusijos piliečiai turi leidimus nuolat gyventi Estijoje, o įmonė savo produkciją siunčia ir į Europos Sąjungos valstybes.
Išvada pribloškė
Greitai išnagrinėjęs bylą teismas „Elektros zonos“ ieškinį atmetė.
„Bylos duomenimis, kompetentingos institucijos pateiktose išvadose nurodė neturinčios duomenų, kad „Baltijos tiekimas“ ar „Estel“ būtų nepatikimi ir keltų grėsmę nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui“, – teigiama teismo sprendime.
Ši Šiaulių apygardos teismo išvada „Elektros zonos“ atstovus pribloškė.
„Kaip galima teigti, jog kompetentingos institucijos nurodė, kad nėra grėsmės saugumui, kai byloje nėra tokių kompetentingų institucijų išvadų?
Mes net kelis kartus prašėme, kad teismas išreikalautų šias pažymas, tačiau teisėja ne tik kad atsisakė, bet net ir nepaaiškino, kodėl atsisako“, – sakė I.Ostrovskis.
Ėmėsi moralizuoti ieškovus
Apskundęs Šiaulių apygardos teismo sprendimą I.Ostrovskis akcentavo būtent tai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi pažymomis, kurių pats nematė.
Tačiau Apeliacinis teismas, užuot pradėjęs nagrinėti skundą ir priėmęs sprendimą išreikalauti tas pažymas, ėmė moralizuoti ieškovus, kad jie per vėlai pateikė duomenis apie grėsmes nacionaliniam saugumui.
„Ieškovo pretenzija dėl nacionalinio saugumo buvo pateikta žymiai praleidus įstatyme numatytus terminus. Toks ieškovo procesinis elgesys neatitinka deramai informuoto ir rūpestingo konkurso dalyvio standartų“, – teigiama birželio 30-osios nutartyje, kuria buvo atmestas „Elektros zonos“ skundas.
Priimdama sprendimą teismo kolegija, kuriai vadovavo Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, iš esmės rėmėsi „Baltijos tiekimo“ teiginiais.
„Pažymėtina, kad „Baltijos tiekimas“ nurodė kitokias aplinkybes apie „Estel“, nei nurodė ieškovas, t.y. kad visi „Estel“ įmonės organų nariai neturi nuolatinių ryšių su Rusija, šių asmenų asmeniniai socialiniai, ekonominiai ir finansiniai ryšiai nėra susiję su Rusija, o įmonės įranga nėra gaminama Rusijoje“, – teigiama teismo nutartyje.
Išsigando viešumo?
Kai po šio Apeliacinio teismo sprendimo faktiškai buvo atvertas Rusijos piliečių valdomos įmonės įrangos pristatymas Lietuvos kariuomenei, išsiaiškinti šio keisto konkurso aplinkybes pabandė „Lietuvos rytas“.
Paaiškinti, kodėl galimai Rusijoje pagaminta įranga bus naudojama Lietuvos kariuomenės reikmėms, redakcija paprašė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybės.
KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovas savo atsakyme nieko nepaaiškino dėl galimai rusiškos įrangos įsigijimo, bet nurodė, kad pirkimas nėra baigtas, pirkimo procedūros tęsiamos.
Tačiau jau kitą dieną ministro Arvydo Anušausko vadovaujama KAM pareiškė stabdanti mobiliųjų keitiklių pirkimo procedūras.
Dar po kurio laiko Karinių oro pajėgų Ginkluotės remonto depas pranešė, kad priimtas sprendimas naikinti konkurso rezultatus.
